Bausmės samprata tikslai ir jos paskirtis

Teisės referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 53 KB
5 puslapiai

TURINYS

BAUSMES SAMPRATA, TIKSLAI IR JOS PASKIRTYS

1.BAUSMĖS TEORIJOS 1
2.BAUSMĖS SĄVOKA IR POŽYMIAI3
3.BAUSMĖS PASKIRTIS5
4.PAGRINDINĖS BAUSMĖS, PAPILDOMOS BAUSMĖS5-6
5.ATLEIDIMAS NUO BAUDŽIAMOSIOS ATSAKOMYBĖS
IR BAUSMĖS 7

BAUSMĖS TEORIJOS

Kiekviena valstybė, siekdama kontroliuoti nusikalstamumą, pasirenka tam tikrą baudžiomosios politicos kryptingumą. Šis kryptingumas priklauso nuo nusikaltimo būklės ir dinamikos, valstybsės ekonominio išsivystymo, teisinių tradicijų ir papročių, tarptautinės teisės reikalavimų. Vienas iš baudžiamosios politicos sudėtinių elementų yra bausmės teorijos pasirinkimas. Bausmės teorija – tai visuomenėje susiformavęs požiūris į bausmę ir jos paskirtį.
Bausmės teorijos pasirinkimas yra valingas valstybės sprendimas, tačiau jį lemia ir paminėti objektyvūs veiksniai. Valstybėje vyraujanti bausmės teorija turi ir grįžtamąjį ryšį, svarbų tiek įstatymų leidybai, tiek ir baudžiamajai politikai, nes padeda apibriežti bausmės esmę ir suformuluoti jai keliamus tikslus, sudaryti ir tobulinti bausmių sistemą, taip pat orientuoja teismų praktiką, kai reikia skirti bausmes, bei bausmes vykdančių institucijų veiklą.
Bausmės teorijos pagal bausmės esmę klasiikuojamos į absoliučiasias ir utilitarines teorijas. Absuoliučiosios teorijos bausmę savaiminiu gėriu, kuriam negali būti keliami specialūs tikslai. Pagrindine bausmės funkcija pripažįstamas pažeistos teisės atstatymas. Utilitarinės teorijos bausmei iškelia specialias funkcijas, pagal kurias šios teorijos į tris grupes: 1) bausmės esme pripažįstančias bendrąją prevenciją; 2) bausmės esme pripažįstančias specialiąją prevenciją; 3) bausmės esme pripažįstančias ir bendrąją, ir specialiąją prevenciją. Be to, pagal bausmės paskirtį išskiriamos atpildo, įbauginimo, galimybės padaryti nusikaltimą atęmimo ir reabilitacijos teorijos.
Pirmoji ir seniausia bausmės teorija – tai atpildo teorija. Jos šaknys glūdi bendruomeninėje santvarkoje galiojusiame keršte, kurio esmė apibūdinama taisykle “dantis už dantį, akis už akį”. Dabartiniu metu atpildo teorija neturi didesnio populiarumo pasaulyje. Tiesa, besivystančių valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose ir baudžiamojoje politikoje galima aptikti jos bruožų – tai platus mirties bausmes taikymas, kūno bausmės, pavyzdžiui, Sudano ir Libijos BK numato plakimą, mušimą akmenemis, rankos ar kojos nukirtimą.
Įbauginimo teorijos atstovas J.Bentamas teigė, kad bausme reikia įbauginti asmenį, kad jis daugiau nedarytų nusikaltimų. Ši teorija turi dvi kryptis – tai bendroji ir specialioji prevencija.
Galimybės padaryti...