Augalų dvigubas apvaisinimas

Referatas
 5
Microsoft Word 67 KB
7 puslapiai

1. REPRODUKTYVINIAI IR VEGETATYVINAI POŽYMIAI

Gerai žinoma, kad žiedo požymiai dažniausiai naudojami gaubtasėklių klasifikavimui. Vienu metu elementarūs botanikos kursai pasižymėjo nesuskaičiuojamais, dažnai sudėtingais terminais, sugalvotais žiedo kintamumui apibūdinti – periantis ir kuokelyno padėtis, placentos padėtis, žiedyno tipas ir t. t. Botanikai sukūrė terminus kiekvienam įmanomam žiedyno, pažiedės, žiedsosčio, hipantijos, taurelės, vainikėlio, nektarinių, staminodžių, vaislapėlių ir sėklapradžių kintamumo aspektui, vertingam vienos ar kitos grupės klasifikavimui. Šie požymiai daugiausiai naudojami “Florų” diagnostiniuose raktuose taksonams charakterizuoti ir pačiuose taksonų aprašymuose. Tokia charakteristika pateikiama visiems taksonominiams rangams. Toks beribis pasitikėjimas žiedu yra stebėtinas, nes gaubtasėkliai žiedą turi ne visose vystymosi stadijose.
Pagal turimą patirtį galima apibendrinti taksonams naudingiausius požymius arba tam tikrų požymių konservatyvumo laipsnį. Pvz., klasifikavimui ypač svarbūs vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos pažiedės, taurėlapiai, vainiklapiai, astrinių (Asteraceae) ir miglinių (Poaceae) šeimų žiedynas, žiedyno tipai, pažiedės, pupinių Fabaceae šeimos kuokeliai ir vaislapėliai, bervidinių (Scrophulariaceae) ir notrelinių (Lamiacea)e šeimų vainikėliai bei kuokeliai ir t. t. Šie apibendrinimai turi labai daug išimčių: nederėtų per daug jais pasitikėti, nes gresia rimtos klaidos arba neapsižiūrėjimai.
Vaisių ir sėklų sandara nėra labai patikimas taksonomijos kriterijus. Išoriškai panašūs vaisiai ar sėklos kartais atsiduria tolimos giminystės grupėse. Tačiau tokios didelės šeimos, kaip bastutiniai (Brassicaceae) ir salieriniai (Apiaceae), yra charakterizuojamos vaisių požymiais. Šiek tiek mažiau, bet apibūdinimui svarbūs vaisiai ir erškėtinių (Rosaceae) šeimoje. Aprašant vaisių įvairovę minėtose šeimose, sukurta daug specialių terminų.
Sėklos, kaip ir vaisiai, labai svarbios gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimoje. Daugelio šios šeimos genčių sėklos sandara – svarbus taksonomijos kriterijus visiems hierarchijos rangams. Tai iliustruoja naktižiedės (Silene), gvazdiko (Dianthus), žliūgės (Stellaria), posmiltės (Spergularia) ir kežio (Spergula) gentys. Sėklos sandara šiose gentyse paprastai skiriasi vidurūšiniuose ranguose, pvz., dirvinio kežio (Spergula arvensis), ar net individuose – kežio (Spergula media). Keturi europinės šaltininės menuvos (Montia fontana) iš portulakinių (Portulacaceae) šeimos porūšiai atskiriami vien pagal sėklos morfologiją. Sėklos požymius ypatingai tiria paleobotanikai, nes sėklos dažnai būna...