Asmenybės valdymas darbe

 5
Microsoft Word 87 KB
11 puslapiai

TURINYS


ĮVADAS 2
1. Asmenybės samprata ir individualūs skirtumai 3
1.1. Asmenybės samprata 3
1.2. Asmenybės tipologija 4
2. Asmenybės darbo motyvacija ir ją lemiantys veiksniai 8
2.1. Individualūs skirtumai 10
2.2. Darbo charakteristikos 12
2.3. Organizacijos aplinka 13
IŠVADOS 15
LITERATŪRA 16

ĮVADAS

Kiekvienas žmogus – unikali asmenybė, besiskirianti savo savybėmis,
charakteriu, temperamentu, turinti skirtingus poreikius, nuostatas,
vertybines orientacijas, asmeninius siekius ir kt. Kiekvienos asmenybės
individualūs skirtumai lemia ir jos elgesio savitumą, jos darbo veiklos
motyvaciją. O tai turi įtakos jos darbui organizacijoje, o tuo pačiu –
organizacijos veiklai, jos rezultatams bei sėkmei. Tai būtina žinoti
vadovui, siekiančiam efektyviai vadovauti organizacijai, skatinti bei
motyvuoti asmenybės darbo veiklą.

Darbo objektas – asmenybės valdymas darbe.
Darbo tikslas – išanalizuoti asmenybes valdymą darbe.
Darbo uždaviniai:
• Atskleisti asmenybės sampratą, tipologiją bei individualius
skirtumus.
• Išanalizuoti asmenybės darbo motyvaciją ir ją lemiančius
veiksnius.
Darbo tikslas buvo pasiektas naudojant mokslinės literatūros analizės
metodą.
Darbą sudaro 2 skyriai, 4 paveikslai, 1 lentelė, išvados, literatūros
sąrašas.

2 Asmenybės samprata ir individualūs skirtumai

1 Asmenybės samprata


Asmenybė yra pernelyg sudėtinga, kad ją būtų galima paaiškinti vienu
teoriniu modeliu. Nėra netgi vieningo asmenybės apibrėžimo – jų
priskaičiuojama beveik 80, ir tarp jų nėra nė vieno, kurį būtų galima
visiškai paneigti. Vieni apibrėžimų autoriai akcentuoja asmenybės santykį
su aplinka, kiti – psichinių procesų visumą, dar kiti – asmenybės bruožų
unikalumą. Tačiau tik asmenybės mokslas ir asmenybės teorijos parodo, kuo
skiriasi žmonės, atskleidžia jų elgesį įtakojančius veiksnius ir tuo pačiu
sudaro galimybę apibūdinti konkrečią asmenybę bei prognozuoti jos veiksmus
(Psichologija studentui, 2000).
Jacikevičius A. (1994), pateikdamas asmenybės sampratą, pabrėžia, kad
žmogus yra sudėtinga, gyva sistema, sudaryta iš daugybės somatinių,
fiziologinių ir psichinių savybių. Kiekvieno žmogaus visos tos savybės
sudaro skirtingą visumą, savitai kontaktuojančią su gamtine ir visuomenine
aplinka. Žmogus, kaip somatinių, fiziologinių ir psichinių savybių
integruota visuma, santykiaujanti su gamtine ir visuomenine aplinka, yra
vadinama asmenybe.
Anot minėto autoriaus, taip suprasdami...