Asmenybės teorija

Analizė
Microsoft Word 82 KB
9 puslapiai

1

Įvadas

Gyveno kartą vieno karaliaus sūnus Drąsus. Mego jis visokius padarus lipdyti. Kartą žiūri - molio gabale, iš kurio norejo nulipinti plėšrūnų būreli, kažkas juda. Ir pabiro daugybė padariukų, o priekyje - jų karalius. Nusilenke visi Drąsui ir dingo. Taigi kaukai gimė iš žemės (beje, žodžai kaukolas, kaukolis, kaukuolys reiškia sudžiūvusios ar sušalusios žemės grumstą), galbūt todel jie dažniausiai gyvena rūsiuose ir svirnuose. Bet tai nėra namu dievybės, kaip dažnai manoma. Tikroji jų gimtinė yra miškas. Net savo grybus kaukai turi, kaukogrybiais vadinamus. O ta vieta, kur daug grybų auga, yra kaukatiltis, o grybų grupė - kaukaratis. Maža to, vienas kvepiantis augalas, mokslinčių Mandragora officinarium ivardytas, vadinamas kauko šukomis,mat jo šaknys primena penkiu pirštų kombinaciją. O ypatingos jos tuo, kad tereikia jomis susišukuoti, ir žinosi, kur kas žemėje paslėpta. Nė paparčio žiedo nereikės…
Vaikystėje, kai dar buvau maža padykusi mergaitė, supykusi mama mane kartais
pavadindavo mažu velniuku ar kipšiuku. O kuomet išdykaudavome ar ką nors negera iškrėsdavome, tai mama sakydavo, kad mus velnias apsėdo. Tačiau senoji močiutė šio vardo stengdavosi neminėti ir mamai, liepdavusi sakyti ne velnias, o nelabasis. Tada prašydavau močiutės papasakoti daugiau apie taip vadinamą nelabąjį. Kokių tik pasakų neišgirsdavau. Močiutės pasakojimuose
liedavosi visokiausi fantastiniai vaizdai , kuriuose pagrindiniai veikėjai būdavo ne tik žmonės, bet ir įvairiausios mitinės būtybės, dažniausiai piktos raganos ir velniai.
Raganos mane domino mažiausiai, nors močiutė nuolat gąsdindavo jomis, tačiau aš jų visiškai nebijojau ir nebijau. Pats įdomiausias, mįslingiausias ir kartu baisiausias man būdavo velnias. Tik man, mažai mergaitei, sunku būdavo suprasti, kas tas velnias yra iš tikrųjų, kiek vardų jis turi, geras jis ar blogas, pagaliau kur gi tas velnias gyvena. Vieną kartą močiutė pasakojusi, kad pelkėje, kitame pasakojime velnią sutikau miške ant kelmo ir t.t.
Taigi, velnias yra vienas iš populiariausių mitinių vaizdinių. Jis dažnai minimas tautosakoje, papročiuose, mene, profesionalioje kūryboje, bei kasdieninėje mūsų kalboje. Todėl manau labai svarbu yra suprasti, išsiaiškinti ir žinoti velnio vaizdinį, jo kilmę ir esmę.
,, Nežinant šio vaizdinio esmės ir kilmės, negalima suprasti ir tinkamai įvertinti tos tradicinės kultūros ir dabartinio meno dalies, kurioje jis vaizduojamas. ” ( Vėlius N. Chtoniškasis lietuvių mitologijos pasaulis. 6 psl. )
Velnias sutinkamas įvairiuose lietuvių tautosakos žanruose : padavimuose, buitinėse pasakose, mįslėse,...