Asmenybės samprata

Referatas
 5
Microsoft Word 44 KB
3 puslapiai

Turinys

1. Įvadas3psl.
2. Žmogus3psl.
2.2 Žmogaus biologinė prigimtis4psl.
2.3 Žmogaus gyvybiniai poreikiai5psl.
3. Asmenybė5psl.
4. Bendravimas su kitais ir su pačiu savimi6psl.
5. Autoritetas7psl.
6. Naudota literatūra8psl.

1. Įvadas

Taigi žmogus yra daugiamatė ir kartu vientisa būtybė, integruojanti biologines, psichologines, socialines ir dvasines savbes ir požymius. Šių savybių ir požymių nepakartojamas derinys duoda nuostabų rezultatą, pranokstantį jo sudedamąsias dalis, - žmogaus individualybę, kuri sudaro žmogaus asmenybės šerdį.

2. Žmogus

Žmogaus vaikas gimsta bejėgia būtybe, tačiau su didžiulėmis galimybėmis. Nuo pirmųjų gyvenimo dienų jis patenka į žmonių sukurtą aplinką, kuri sąlygoja jo fizinių ir dvasinių galių brendimą. Žmonės (pirmiausia motina), jų kalba, gestai, taip pat daiktai, žaislai, kiti kultūros reiškiniai teikia kūdikiui informacijos, būtinos žmogiškai jo psichikos raidai ir socialinio elgesio pradmenims perimti. Ilgainiui, vaikui augant, tas informatikos srautas plečiasi, įvairėja, vaikas gauna vis naujų žinių, o iš jo reikalaujama elgesio, atitinkančio žmonių istorijoje susiklosčiusias normas.
Gero darymas, kaip dorovinis tikslas, įprasmina bei pateisina ir visas kitas žmonių veiklos rūšis. Šitą žmonių veiklos ypatybę giliai pagrindė vokiečių filosofas Imanuelis Kantas. Jis išplėtojo požiūrį į tai, kad žmogus nėra vien pažinimu susirūpinęs individas; žmogus esąs dvasinė, kuriai svarbu protinei veiklai suteikti dorovinį tikslą.
Tęsdami humanistinę I. Kanto mintį, galime daryti išvadą, kad jei žmogaus plėtojama veikla neturi dorovinio tikslo, tai ji yra nežmoniška, nepateisinta, netgi nusikalteliška. Beje ši išvada taikitina ne vien atskiro individo sąmoningai pasirinktai veiklai, bet ir žmonių bendrijos, visuomenės, valstybės plėtojamai veiklai, ypač kai toje veikloje priemonės užgožia tikslą, o žmogus negali jų veikimo kontroliuoti. Tada veikla ne išlaisvina žmonių ir daro jį laimingą, o priešingai – sunaikina, pavergia kokio nors išorinio mechanizmo ar sicialinio

instituto priedėliu. Tokiu atvėju...