Aristotelio formos ir materijos

Referatas
 5
Microsoft Word 45 KB
3 puslapiai

Daiktu formos referatas nemokamai. Daiktu formos referatas nemokamai.

Nedaug pasaulyje yra mąstytojų, šlove prilygstančių Aristoteliui (384-322 m.pr.Kr.). Aristotelio mokslinė veikla apėmė visas to meto žinojimo sritis. Kiekvieną nagrinėjamą klauismą jis sugebėjo pagrįsti gausia, kruopščiai parinkta ir sistemingai pateikta faktine medžiaga. Įvertindamas ir panaudodamas savo pirmtakų teorijas, Aristotelis kiekvienoje jų ieškojo pozityvių momentų. Juos derindamas, jis sukūrė filosofinę sistemą, kuri leidžia jį apibūdinti kaip “universaliausią galvą tarp antikos filosofų”.
Aristotelio tyrynėjimų dėka filosofija, tuo metu suprasta plačiausia prasme kaip “tiesos pažinimas”, taip išplėtė savo apimtį, kad pasidarė aktualus jos skirstymo klausimas. Aristotelis filosofiją dalino į dvi dideles dalis: teorinę ir praktinę. Praktinėje filosofijoje jis skyrė dvi svarbiausias sritis: etiką ir politiką. Tuo tarpu teorinę filosofiją dalino į tris dalis: fiziką, matematiką ir “pirmąją filosofiją”. Pagal abstraktumo laipsnį iš šių trijų mokslų labiausiai išskirtina yra “pirmoji filosofija”, kurios objektas yra pati būtis. Tą patį bendriausią mokslą Aristotelis ir vadino “pirmąja filosofija” arba tiesiog “filosofija”. Vėliau jai prigijo kitas pavadinimas, kuriuo yra vadinamas Aristotelio veikalas – “metafizika”. Metafizika buvo tikrasis Aristotelio filosofijos turinys.
“Pirmosios filosofijos” paskirtis – tyrinėti savaiminę būtį arba – vartojant vėliau sumanytą lotynišką terminą – “substanciją”. Aristotelio nuomone, toji savaiminė būtis, substancija, yra tik atskiri konkretūs daiktai, o savybės, kiekiai ir santykiai gali būti susiję su daiktais tik kaip jų “įvykis”, kitaip tariant akcidencija. Toks įsitikinimas, nepripažįstantis kitos savaiminės būties anapus realių daiktų ir tokiu būdu nutraukiantis ryšį su Platono idealizmu, buvo pamatinis Aristotelio principas, pagal kurį “pirmoji filosofija” turinti tyrinėti realius daiktus ir nustatyti bendrąsias jų savybes ir struktūrą. Čia jis įveda tokius terminus, kaip “forma” ir “materija” (arba “medžiaga”).
Gamtoje daiktai egzistuoja kaip vieninga substancija. Tokius juos suvokiame jutimais. Tačiau loginiai...