Aristotelio filosofijos pagrindai

Rašinys
 5
Microsoft Word 32 KB
1 puslapis

Aristotelio filosofijos pagrindai


Aristotelis gimė 384 metais Stageiroje, trakiškajame Chalkidikės pusisalyje.Jo protėviai buvo gydytojai.Šeimos tradicijos ir auklėjimas skatina jį stebėti gamtą netgi anksčiau, kol jis susidomi sokratikų etika ir dialektika bei Platono metafizika. Daugiausisi dmėsio jis skyrė biologijos mokslo sričiai pagal ją modeliavo savo filosofijos sąvoką. Biologija jo sistemoje vaidino tokį vaidmenį, kokį Platono sistemoje – matematika ir matematinė gamtotyra, kuria Aristotelis išmanė prasčiau ir į kuias mažiaus atsižvelgia.
Aristotelis buvo Platono mokinys ir iš jo perėmė nepaprastai daug minčių. Aristoletis, moklo istorikas ir neeilinis eruditas, geriau nei kas nors kitas pažino senąsias ir davartines filosofines ir mokslines pažiūras.
Jo pasaulėžiūros pamatas buvo dvejopas: iš Platonos jis išmoko idealizmo, o polinkių požiūriu buvo realistas. Jis neigė, kad anapus atskirų daiktų galėtų būti idėjos; užtat pripažino, kad žinios yra sukauptos bendrosiose sąvokose. Jo išvada tokia: Būtis yra atskirybė, o žinios – visuotinybė.
Aristotelio sąvokų teisingumo pamatas yra apibrėžimas, o sprendinių – įrodymas; dėl to apipbrėžimas ir šrodymas buvo svarbiausios jo logikos temos.
Sprendinį Aristotelis traktavo kaip sąvokų junginį; loginis vienetas jam buvo sąvoka. Į sprendinį įeina dvi sąvokos, viena – subjektas, kita – predikatas, ir pats...