Aristotelio buties samprata

Referatas
 5
Microsoft Word 49 KB
4 puslapiai


Literatūra :


1. Arno Anzenbacheris “Filosofijos įvadas” Vilnius; 1992
2. A.Plėšnys “filosofijos įvadas” Kaunas
1992

Turinys

• Literatura
2
• Turinys
3
• Įžanga
4
• Aristotelio filosofinės idėjos 4
• Jusliškas pažinimas 5
• Aristotelio tikrovė 5
• Būtis
6
• Kategorijos 7
• Materija ir forma 8
• Išvados
9

ĮŽANGA

Aristotelis buvo žymiausias Platono mokinys, taip pat
savarankiškiausias. Jis įkūrė savo mokyklą. Lygindami Aristotelį su
Platonu atrandame daug panašumų. Platonas ir Aristotelis suvokiami kaip
tam tikri priešininkai. Aristotelis įsitikinęs pasaulio pažįstamumu.

Klausimas, kurį sprendžia abu filosofai: kaip galima tikrą žinojimą
pasiekti ?Tai lemia mąstymo ir tapatybės struktūrų egzistavimus. Mūsų
sprendimai turi atitikti pažįstamus daiktus. Aristotelio filosofijoje
nemanoma, kad realybę sudaro idealių daiktų būtis. Mūsų mąstymo teiginiai
turi atitikti realiai egzistuojančius daiktus. Aristotelis iškelia
klausimą: kad mes gyvename realių daiktų kosmose.

Aristotelis ir jo filosofinės idėjos.
Jo filosofija sugrįžta nuo idealybės prie konkretybių. Aristotelis
akcentuoja realiai egzistuojančius daiktus. Aristotelio filosofijoje
realybės neapsprendžia daiktų esmės. Idealūs objektai yra pasiekiami
pradedant nuo konkrečių daiktų pažinimo. Realybėje neegzistuoja nei
taškai nei trikampiai.
Idealybės yra mūsų mąstymo veiklos produktai. Empirinis suvokimas
nereiškia, kad Aristotelis būtų grynas empiristas. Aristotelis teigė, kad
tikrasis žinojimas prasideda nuo konkrečių individualių daiktų pažinimo.
Pažinodami idealius daiktus mes turime juos priskirti individualioms
esmėms ar rūšims.
Aristotelio analogija susietya su logika, tai yra su teiginių ir
sprendimų analize, todėl Aristotelis savo filosofijoje pabrėžia daiktų
tikrovės neprieštaringumą. Neprieštaringumas įgauna principo statusą. Tas
pats daiktas tuo pačiu metu negali turėti skirtingų, vienas kitą
paneigiančių apibrėžimų. Vienas jų bus visuomet klaidingas.
Aristotelis sukuria filosofijos visumą. Jį galima laikyti senovės
Graikijos kulminacija. Aristotelis apmasto ne tik tai, kaip pasiekiamas
tobulas žinojimas. Aristotelio būties teorija analizuoja besikeičiančius
daiktus. Filosofijoje akcentuojant juslinį suvokimą, išryškėja aprašymų
ir klasifikavimų reikšmė. Išryškėja filosofijos siekis paversti
argumentuotu dėstymu
Jusliškas pažinimas.
Jusliškasis pažinimas – tai kelias į proto grynąją įžvalgą.
Jusliškasis...