Architektūra - jos istorija lt ir užsienyje dabartinė situacija naudojamos medžiagos dizainas

Dailės referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 116 KB
14 puslapiai

Turinys

1. Įvadas 3
2. I. Architektūros raida 4
3. Kinija ir Japonija 4
4. Indija 5
5. Amerika 5
6. Lietuva 7
7. II. Šiuolaikinė situacija 8
8. Japonija 9
9. Amerika 9
10. Lietuva 11
11. III. Tiriamoji dalis: baldai ir netradicinis medžiagų panaudojimas 14
12. Baldai 14
13. Stalai 14
14. Kėdės, lovos, lauko baldai 15
15. Medžiagos 16
16. Sonariniai vamzdžiai 16
17. Industriniai audeklai, “industrinės” kiliminės dangos, langų dangalai 17
18. Reljefais papuošti metalai, kiti metalai, kaučiukas 18
19. Keraminės plytelės, sienos, stiklo blokeliai 19
20. IV. Tiriamosios dalies išvados 20
21. Išvados 21
22. Naudota literatūra 22

Įvadas

Žmogus ne visada buvo statytojas. Kai jis buvo priklausomas nuo medžioklės, žmogus iš esmės buvo klajoklis, tenkinęsis olomis arba savadarbėmis primityviomis pastogėmis. Bet prieš kokius devynis ar dešimt tūkstančių metų žmogus atrado agrikultūros paslaptis. Tada pirmą kartą jis galėjo suvokti ir patirti sėslaus gyvenimo privalumus; tada ir gimė architektūra.
Jos ankstyvasis progresas buvo lėtas. Pagrindiniai konstrukcijos principai buvo atrandami tik per bandymus ir klaidas; tada buvo išrasti įrankiai ir išmokta jais naudotis, rastos naudingos iškasenos ir jos eksploatuojamos, įgyti statybos įgūdžiai ir toliau tobulinami. Kai kurios civilizacijos sugebėjo stabiliai tobulėti, pakeliui spręsdamos iškylančias problemas. Kitos civilizacijos nesugebėjo greitai ir stabiliai vystytis, nes kai kurios gyvybiškai svarbios technologijos nebūdavo greitai atrandamos, ir, pavyzdžiui, rato, arkos išradimui ar geležies apdirbimui suprasti prireikdavo netgi šimtmečių. Tačiau, laikui bėgant, vystymasis spartėjo. Žmogus suprato, jog turi įgimtą talentą statybai. Nauji iššūkiai sukeldavo naujus veiksmus, ir visą laiką žmogaus žinios didėjo.
Taip pat didėjo ir jo ambicijos. Jau nebebuvo gana turėti gyvenamąjį namą – žmogus pradėjo galvoti apie kapą, kuriame bus palaidotas, apie paminklą, kuris primins apie jo statytoją, apie rūmus, kuriuose jis valdys, apie šventyklą, kur jis ir jo tautiečiai galės garbinti savo dievus. Tokie statiniai pagal savo prigimtį turi būti statomi tam, kad išliktų, kad darytų įspūdį. Ir taip molis užleido vietą medžiui, medis – plytai, plyta – akmeniui, akmuo – marmurui. Arkos išradimas įgalino statyti skliautus ir kupolus.
Tuo metu architektas tapo menininku. Jis suprato, kad kaip gražiai dažytojai ir skulptoriai, tinkuotojai ir mozaikininkai bepapuoštų jo statinį, tos puošmenos yra mažos ir paviršutiniškos. Architektas suprato, kad menininkai naudojo jo statinį kaip...