Archeologiniai paminklai kretingos raj

Istorijos referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 60 KB
6 puslapiai

Turinys

1. Įvadas3,
2. Ėgliškių (Andulių) piliakalnis4,
3. Įpilties piliakalnis ir pilis5,
4. Senkų piliakalnis6,
5. Gintarų piliakalnis7,
6. Kartenos piliakalnis8,
7. Imbarės piliakalnis9,
8. Alkos alkakalnis10,
9. Literatūra11,


2
Įvadas

Kretingos rajone gausu paslaptingų kalvų, vadinamų Pilalėmis. Tai mūsų protėvių rankomis supilti piliakalniai, ant kurių gilioje senovėje stovėjo įtvirtintos Auksūdžio, Dauginčių, Ėgliškių, Gintarų, Imbarės, Joskaudų, Kačaičių, Kartenos, Kurmaičių, Laivių, Naugarbos, Nausodžio, Rūdaičių, Sauserių, Senkų, Senosios Įpilties, Velėnų ir Vėlaičių kaimuose.
Archeologų tyrinėjimai liudija, kad pirmieji piliakalniai Kretingos krašte buvo įrengti I tūkst. prieš Kr. Antrojoje pusėje. Iš pradžių tai buvo įtvirtintos giminių bendruomenių gyvenvietės, apjuostos nesudėtingų užtvarų. Kuriantis teritorinėms bendruomenėms, I tūkst. po Kr. pradžioje įtvirtintos gyvenvietės buvo apleistos. Vietoje jų, ar patogesnėje naujojoje vietoje, kelios kaimyninės teritorinės bendruomenės apsiginti nuo priešų įsirengė medines pilis, kurias saugojo gynybiniai pylimai, grioviai ir galingos gynybinės sienos. Pilys ypač sutvirtėjo VII a., kai kraštą ėmė puldinėti karingieji vikingai.
Manoma, kad nuo I tūkst. pabaigos pilyse nuolat gyveno kunigaikštukai su savo kariaunomis, o kiti teritorijos gyventojai į pilį rinkdavosi tik apsiginti nuo priešų.
Nuolatiniai priešų puldinėjimai vertė žmones stiprinti pilių įtvirtinimus, pilti vis aukštesnius pylimus. Gynybai piliakalniai buvo naudojami iki XIII a. antros pusės. Kovų su kryžiuočiais metu ant jų stovėjusios pilys buvo sudegintos arba apleistos.
Visi piliakalniai Kretingos krašte stūkso prie upių, į jų santaką ar slėnį įsiterpiančiuose aukštumų kyšuliuose. Kuo stambesnė upė, tuo prie jos esama daugiau piliakalnių. Daugiausia jų, net 9, išliko palei Akmeną (Danę) ir jos intaką Tenžę, o mažiausiai , tik 4, yra prie Šventosios ir jos intako Darbos upelio.
Šalia piliakalnių, taip pat labiausiai apsaugotose jų aikštelių vietose, aptinkamos pagonių kulto šventvietės, dažniausiai vadinamos Alkomis, Alkos kalnais. Jų žinoma Alkos, Benaičių, Imbarės, Juoskaudų, Naujosios Įpilties, Rūdaičių ir Skaudalių kaimuose, Eršketyno vietovėje.


3
2. Ėgliškių (Andulių) piliakalnis




Įrengtas ties Danės ir Kapupio santaka. Vadinamas Perkūnkalniu – esą, čia buvusi dievo Perkūno šventovė, kurioje stovėjęs akmuo. Šalia stūkso priešpilis, vad. Švedkalniu, Švedų pylimu. Pasakojama, kad jį supylė švedai.
Manoma, kad ant...