Arabijos pusiasalis

Rašinys
 5
Microsoft Word 37 KB
2 puslapiai

Arabijos plokščiakalnis. Arabijos plokščiakalnis.

Eligijus Petrikonis
18. ARABIJOS PUSIASALIS

Pačius Azijos pietvakarius užima didžiausias Žemės rutulyje Arabijos pusiasalis. Plotu (3 mln. km²) jis beveik lygus trečdaliui Europos.
Arabijos pusiasalis, arba Arabija, - tarpinė šalis tarp Azijos ir Afrikos. Visoje Azijoje jam labiausiai būdingi Afrikos gamtos bruožai. Arabijos pusiasalio, kaip ir Afrikos, pagrindą sudaro senovinės kristalinės uolienos platforma.
Visa vidinė pusiasalio dalis – didelis akmenuotas dykumų plokščiakalnis su senais ugnikalniais ir daugybe įdubų. Apie trečdalį paviršiaus užima smėlio dykumos, iš kurių didžiausios – Didysis Nefudas šiaurėje ir Rub el Chalis pietuose.
Iš vakarų, pietų ir pietryčių šį didžiulį dykumų plokščiakalnį supa kalnai. Kalnuočiausias jo vakarinis pakraštys.
Čia, palei siaurą Raudonosios jūros pakrantę, supamą koralinių rifų ir vulkaninių salelių, beveik nenutrūkstamai tęsiasi 1500 – 2000 metrų aukščio kalnų grandinės. Didžiausią aukštį kalnai pasiekia pietuose, pakildami iki 3600 m (En Nabi Šaibo kalnas-Jemeno Arabų respublikos teritorijoje). Arabijos pietryčiuose, Omano įlankos pakrantėje, iškyla Chadžarų kalnai, turintys 3019 m aukščio. Jie geologiškai svetimi Arabijai. Tai geosinklininis Alpių – Himalajų juostos ruožas, prisišliejęs prie Arabijos pusiasalio.
Šiaurės atogrąža kerta Arabijos pusiasalį beveik ties viduriu. Visa Arabija plyti šiaurės pusrutulio subtropinių ir atogrąžų dykumų juostoje, pastovių sausų šiaurės vėjų – pasatų – zonoje. Klimatas čia karštas, žemyninis (vidiniuose rajonuose) ir labai sausas. Beveik visa Arabija tokia pat sausringa, kaip Sachara. Lyja vos keletą kartų per metus, o Arabijos pietuose ir rytuose iškrinta iki 500 – 1000 mm kritulių per metus.
Kadangi vyrauja pasatai, Arabiją skalaujančios jūros daro nežymią įtaką pusiasalio klimatui. Jos, galima sakyti, padidina oro...