Ar sustabdyta hidroenergetikos plėtra

Aplinkos konspektai
Konspektas
 5
Microsoft Word 90 KB
10 puslapiai

AR SUSTABDYTA HIDROENERGETIKOS PLĖTRA?

Prof. Juozas BURNEIKIS
Lietuvos energetikos Institutas,
E. prof. p. Petras PUNYS
Lietuvos hidroenergetikų asociacijos pirmininkas
Doc. Bronislovas RUPLYS
LŽŪU Hidrotechnikos katedra

2004 m. kovo mėn. Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė trumpą Vandens įstatymo 14 straipsnio pataisą. Štai jos tekstas:
“Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Draudžiama statyti užtvankas Nemuno upėje bei ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingose upėse. Ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą tvirtina Vyriausybė.”
Pakeitimai, atrodo, nedideli, tačiau iš tikrųjų jie stabdo tolesnę hidroenergetikos plėtrą Lietuvoje. Jau anksčiau (2003m.) Aplinkos ir Žemės ūkio ministrų įsakyme, siekiant apsaugoti žuvis, buvo uždrausta statyti užtvankas (hidroelektrines) 146 šalies upėse ar jų ruožuose, tarp jų Neryje ir Nemune. Bet pastarajame buvo paliktas nedidelis ruožas aukščiau Alytaus. Tai beprecedentis atvejis Europoje, nes beveik visose didesnėse šalies upėse neleidžiama užtvankų statyba. Bent 3 m. virė aistros dėl šio įsakymo formuluočių. Aplinkos ministerija surado sąjungininką - tarptautinę žaliųjų organizaciją, įsikūrusią Švedijos, šalies kur apie 50 proc. elektros gaunama naudojant vandens energiją. Ši organizacija užsimojo sustabdyti mažosios hidroenergetikos plėtrą ir kaimyninėse Estijoje ir Latvijoje. Šių veiksmų išdavoje mažųjų HE statytojai buvo sustabdyti. Siekiantys statyti didesnes HE vadovaudamiesi tuometiniais aplinkosaugos teisės aktais, gavę Aplinkos ministerijos sąlygas, pradėjo rengti būsimos Alytaus HE poveikio aplinkai vertinimą. Per 40 kompetentingų mokslo ir studijų institucijų specialistų (tarp jų dauguma ne hidrotechnikai) ėmėsi tyrimų. Dar prieš tai Ūkio ministerija pasiūlė parengti hidroenergetikos išteklių naudojimo schemą,(apie tai rašyta žurnale “Žemėtvarka ir hidrotechnika”, 2003 m. Nr.3). Schema buvo parengta, tačiau iki šiol nesuderinta su Aplinkos ministerija. Pastaroji pradėjo kelti vis naujesnius reikalavimus. O dabar naujas draudimas…
Hidroenergetikai darė ką galėjo, kad tokie klaidingi sprendimai nebūtų priimti. Jie siekė protingo balanso tarp būtinumo plėtoti hidroenergetiką ir aplinkosaugos interesų. Ne vieną kartą kartu su kolegomis kreipėmės į Seimą laiškais esamų ir rengiamų teisės aktų, apribojančių užtvankų statybą, hidroenergetikos plėtrą šalyje klausimu, dalyvavome konferencijose organizuotose Seime, plačiai rašėme spaudoje ir kitose žiniasklaidos priemonėse. Deja, jėgos buvo nelygios.
Šiame rašinyje norėjome parodyti...