Ar reikia paviesinti kgb archyvus

Vadybos analizės
Analizė
 5
Microsoft Word 35 KB
2 puslapiai

Ar reikia paviešinti KGB archyvus?

Istorikų teigimu, 1980-aisiais Lietuvoje buvo maždaug 105 tūkst. KGB agentų. Iš jų prisipažino tik pusantro tūkstančio. Kiti 85 tūkst. Sovietų Sąjungos specialiųjų tarnybų agentų nusprendė tylėti. Neseniai kilęs skandalas dėl netikėtai atsiradusių 20 maišų su buvusiais KGB archyviniais dokumentais sukėlė didelį visuomenės susidomėjimą. Visiems kyla klausimas: „Kaip, iš kur tie beveik pusantro dešimtmečio nelegaliai saugoti archyviniai dokumentai dingo ir kodėl pusantro dešimtmečio tų dingusių dokumentų niekas iš esmės neieškojo?“. Po šio skandalo seime 76 įvairių frakcijų nariai parėmė siūlymo vėl atverti visuomenei buvusių sovietinių specialiųjų tarnybų archyvus svarstymą. Tačiau šio siūlymo svarstymas dėl neaiškių priežasčių vis yra atidedamas. Teigiama, jog visų pirma reikia sutvarkyti archyvus taip, kad visuomenei nebūtų paviešinti tie KGB agentai, kurie jau prisipažino.
Viešumas yra patikimiausia prevencija nuo visų intrigų ir manipuliacijų, kurioms slaptumas sudaro palankiausią terpę. Todėl KGB archyvus reikia paviešinti visai tautai.
Pasak visuomenininko Dariaus Kuolio, prisipažinusių KGB agentų paslaptį išsaugoti galima visai nesunkiai – tereikia, kad Ypatingojo archyvo darbuotojai, išduodami interesantams ar tyrėjams vieną ar kitą bylą, uždengtų joje pavardes tų asmenų, kurių paslaptį saugo įstatymas.
Ribojamas priėjimas sudaro palankias sąlygas šantažui ir manipuliacijoms. Tie, kutri vienais ar kitais būdais gauna kitus asmenis kompromituojančią informaciją, įgauna galimybę bauginti šiuos asmenis, jog neįvykdžius iškeltų sąlygų ši informacija būsianti paviešinta ir sudarysianti nemalonumų tiems, kuriuos ji kompromituoja.
Šiandieninę įtarumo atmosferą sudaro ne faktų išviešinimas, o kaip tik jų slėpimas, kuomet neaišku, kas yra kas. Faktų išviešinimas ne tik...