Ar k donelaičio poema metai - pamokslų rinkinys

Lietuvių analizės
Analizė
 5
Microsoft Word 257 KB
37 puslapiai

Metai pamokslas?. Kristijonas donelaitis poema metai referatas. Metai pamokslas?. Kristijonas donelaitis poema metai referatas.

Turinys

Įvadas 2
Poeto biografija 3
Literatūrinis palikimas 10
METAI 13
Žanras ir kompozicija 14
„Metų“ stilius 15
,,Metai” pamokslų rinkinys? 19
,,Metų” bibliniai motyvai 19
Kunigo K. Donelaičio pamokslai 23
Poema ,,Metai”– pamokslas? 27
Ryšys su literatūros procesu (problemos) 28
Nacionalinė ir tarptautinė ,,Metų” reikšmė 32
Vydūnas apie Kristijoną Donelaitį 33
Apibendrinimas 34
Literatūros sąrašas 36

Įvadas

Kristijono Donelaičio poema ,,Metai” yra pirmasis didesnės apimties grožinės literatūros kūrinys lietuvių kalba, savo turiniu – nauju požiūriu į valstietį – bei stilistiniu savitumu reikšmingas ir Europos literatūros istorijoje. ,,Metai” yra sudėtingas bei daugiaplanis kūrinys. Poemos forma, eiliavimo būdas, daugelis kitų išraiškos priemonių siejasi su antikinės literatūros tradicija. Poemoje nemaža krikščioniškų pamokymų, Biblijos citatų bei perpasakojimų. Vis dėlto labai svarbi ne tik literatūrinė, bet ir asmeninė autoriaus patirtis,- liaudiška lietuvių kalba Donelaitis pasakoja apie kasdienį lietuvių valstiečių gyvenimą Rytų Prūsijoje, arba kitaip – Mažojoje Lietuvoje.Tad šiame tiriamajame darbe apžvelgsime K.Donelaičio kūrinį, kuris yra ,,unikalus reiškinys XVIII a. Europos literatūroje, praaugęs savąjį laiką”.Apžvelgsime jame autoriaus iškeltas idėjas, aptarsime kūrinio žanrą , kompo-ziciją, stilių, be abejo ir pabandysime atsakyti į klausimą ar iš ties K.Donelaičio ,,Metus” galima vadinti pamokslų rinkiniu?


XIX amžiaus vidurys. Didžiąją ir Mažąją Lietuvą gaubia tamsi naktis. Jokios net mažiausios prošvaistės.
1863 m. Didžiojoje Lietuvoje pralaimėtas sukilimas prieš Rusijos okupacinį režimą, kurio išdavoje uždraudžiama lietuvių spauda lotyniškais rašmenimis, o Ma-žojoje Lietuvoje - vaikų mokymas mokyklose gimtąja kalba. Ir šie monarchinių val-stybių tarpusavio suderinti brutalūs veiksmai slogią tamsą dar labiau sutirština. Juodame dangaus skliaute tik vienas kitas šviesulėlis, o ryškiausias jų – istoriko Simono Daukanto žvaigždė 1864 m. užgęsta. Jokio ženklo, jokios vilties spindulėlio, kad iš gilaus letargo miego prabustų merdinti tauta.
Ir per Europą nuaidi iš gyvenimo besitraukiančios tautos laidotuvių varpai.Jau nėra vilties, kad atsigautų tauta, kurios kalba tokia artima sanskritui ir kuri taip reikalinga lyginamajai kalbotyrai, skelbia lingvistai, todėl neatidėliotina mūsų pareiga iš merdinčios tautos kūno išplėšti sielą ir ją išsaugoti ateities kartoms. Ateityje žmonija privalės žinoti, jog čia prie Priegliaus, Nemuno ir Baltijos jūros krantų gyveno...