Aplinkybių šalinančių baudžiamąją atsakomybę samprata ir rūšys

Teisės referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 128 KB
16 puslapiai

Turinys
1. APLINKYBIŲ, ŠALINANČIŲ BAUDŽIAMĄJĄ ATSAKOMYBĘ, SAMPRATA 3
2. APLINKYBIŲ, ŠALINANČIŲ BAUDŽIAMĄJĄ ATSAKOMYBĘ, PAGRINDINIAI BRUOŽAI 3
3. LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMAJAME KODEKSE NUMATYTOS APLINKYBĖS, ŠALINANČIOS BAUDŽIAMĄJĄ ATSAKOMYBĘ 4
3.1. BŪTINOJI GINTIS 4
3.2. ASMENS, PADARIUSIO NUSIKALSTAMĄ VEIKĄ, SULAIKYMAS 7
3.3. BŪTINASIS REIKALINGUMAS 7
3.4. KELIO UŽKIRTIMAS ORGANIZUOTOS GRUPĖS VEIKLAI 7
3.5. KITOS APLINKYBĖS, ŠALINANČIOS BAUDŽIAMĄJĄ ATSAKOMYBĘ 7
LITERATŪROS SĄRAŠAS 7


1. Aplinkybių, šalinančių baudžiamąją atsakomybę, samprata
Siekiant suprasti aplinkybių, šalinančių baudžiamąją atsakomybę, esmę autoriai siūlo vadovautis baudžiamuoju įstatymu ir pirmiausia išsiaiškinti nusikaltimo ir nusikaltimo sudėties sąvokas.
Baudžiamasis įstatymas numato bausmes tik už nusikaltimus. Pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 8 str. 1 d. nusikaltimas yra baudžiamojo įstatymo numatyta pavojinga veika. Teoretikai išskiria materialųjį (arba socialinį) nusikaltimo požymį – visuomeninį pavojingumą (arba pavojingumą kuriam nors konkrečiam asmeniui) ir formalųjį požymį (arba teisinę pavojingumo išraišką) – priešingumą galiojančiai teisei. Veikos socialinis pavojingumas pasireiškia objektyviu kėsinimusi į tam tikras įstatyme išvardintas vertybes, o priešingumas galiojančiai teisei reiškia, kad veika turi būti numatyta baudžiamuosiuose įstatymuose kaip neleistina. Pirmiausia nustatomas pagrindinis nusikaltimo, kaip tam tikro socialinio reiškinio, bruožas, skiriantis jį nuo kitų veikų, - tai pavojingumas visuomenei ar konkrečiam žmogui. Po to, remdamasis pavojingumo buvimu, įstatymų leidėjas įvardija tokią veiką nusikaltimu, aprašydamas baudžiamojo įstatymo normoje. Būtent su veikos pavojingumu siejami visi kiti nusikaltimo požymiai: priešingumas teisei, kaltumas, baudžiamumas.
Veikai pripažinti nusikalstama taip pat reikia, kad jos požymiai atitiktų visus baudžiamajame įstatyme išvardintus tam tikro nusikaltimo sudėties elementus. Vien to, jog veika, numatyta baudžiamajame įstatyme, yra įvykusi dar nepakanka, kad šią veiką pripažintume nusikaltimu. Nusikaltimui kaip tam tikram reiškiniui dar reikia atitinkamos formos, kurią baudžiamosios teisės teorijoje įkūnija nusikaltimo sudėties teisinė kategorija.
Autoriai teigia, kad nusikaltimo ir nusikaltimo sudėties sąvokos nėra tapačios teisinės kategorijos. Skiriasi jų požymiai, nors jos ir yra susijusios kaip tam tikro reiškinio turinys ir forma. Pagrindo tokiai išvadai duoda ir Lietuvos Respublikos BK bei BPK normos, kurios tiek apie nusikaltimą, tiek apie nusikaltimo sudėtį kalba kaip...