Aplinkos tarša1

Aplinkos referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 91 KB
10 puslapiai

Aplinkos tarša
Atmosferos oro teršimas
Oras, kuriuo kvėpuojame, gali būti teršiamas - natūraliais komponentais:
• dulkėmis;
• mikroorganizmais, grybeliais;
• žiedadulkėmis;
• fitvaleksinais;
• balzaminėmis augalų medžiagomis;
• organinių medžiagų irimo komponentais;
• NH3, CO2, H2S, antropodujomis (žmogaus kūno išskiriamomis dujomis) ir kt.
• NH3, CO2, H2S, antropodujomis (žmogaus kūno išskiriamomis dujomis) ir kt.
• NH3, CO2, H2S, antropodujomis (žmogaus kūno išskiriamomis dujomis) ir kt.
Jie gali sukelti viršutinių kvėpavimo takų pažeidimus, bei alergines reakcijas
dirbtinės taršos komponentais:
• pramonės dulkėmis, dūmais;
• kuro degimo produktais (pramonės ir transporto) NOx, SO2, CO, CO2 ;
• aerozoliais.
Jie gali :
• pažeisti netik viršutinius kvėpavimo takus, bet ir plaučių audinį - sukelti plaučių dulkeligę (pulmokontozę), uždegiminius procesus;
• ryški ekologine žala - susidarę rūgštiniai lietūs keičia vandens telkinių ir dirvožemio pH, todėl kinta tiek augalų, tiek gyvūnų egzistavimo sąlygos;
• gali patekti į mitybos grandines ir kauptis organizme, ilgainiui jį intoksikuoti;
• sukelti nuodinguosius rūkus pramoniniuose miestuose fotocheminius rūkus (dėl transporto taršos ir saulės radiacijos sąveikos (kurie stipriai dirgina kvėpavimo organus. Tai mažina organizmo atsparumą.
Pagrindiniai atmosferos taršos šaltiniai Lietuvoje yra transportas, kuris sudaro apie 65% viso oro užterštumo. Antroje vietoje yra pramonė – 20-25%, trečioje – energetika, sudaro 10-15% oro užterštumo.

Atsinaujinantys energijos šaltiniai yra reikšmingi sprendžiant energetinių išteklių problemas ne tik dabar, bet ir ateityje. Lietuva turi labai ribotus vietinio iškastinio kuro šaltinius ir didžiąją dalį jo įsiveža iš užsienio: Rusijos, Kazachstano, Ukrainos ir Lenkijos. Be to, šiuo metu visame pasaulyje ypač didelis dėmesys skiriamas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui, kadangi iškastinio kuro šaltiniai sparčiai senka, nors diegiamos energijos taupymo priemonės, plėtojamos naujos energiją taupančios technologijos. Naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, ne tik mažiau reikia iškastinio kuro, bet ir sprendžiama labai aktuali aplinkos taršos mažinimo problema.
Lietuvoje pastaruoju dešimtmečiu taip pat pradėta aktyviai remti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą. Tai atsispindi Nacionalinėje energijos vartojimo efektyvumo programoje, kuri vykdoma nuo 1992 m. vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis prioritetinėmis energetikos ūkio plėtros kryptimis. Viena svarbiausių...