Apie linus

Referatas
 5
Microsoft Word 86 KB
10 puslapiai

Apie linus
Linas—tai mėlynai žydinti grūdinė kultūra. Jo sėklos, kurios dar vadinamos sėmenimis, yra plokščios, ovalo formos, truputį didesnės už sezamo sėklas.
Linų sėmenys yra traškūs, malonaus riešutų skonio, o jų spalva gali būti skirtinga—nuo rausvai rudos iki šviesiai gelsvos. Spalva priklauso nuo pigmentų kiekio, esančio sėklos apdangale—kuo daugiau pigmento, tuo tamsesnė spalva. Sėklų spalva nesunkiai pakeičiama pritaikius tam tikrus nesudėtingus auginimo metodus.
Sėmenyse gausu riebalų, baltymų bei dietinių skaidulų. Įvairių tyrimų metu nustatyta, kad sėmenyse yra vidutiniškai 41% riebalų, 20% baltymų, 28% dietinių skaidulų, 7.7% vandens ir 3.4% pelenų, t.y. mineralais turtingų liekanų, gaunamų sudeginus linų bandinius. Sėmenų maistinė vertė gali kisti priklausomai nuo linų rūšies, auginimo sąlygų, apdirbimo būdo ir t.t. Ypatingai svarbios yra klimato savybės—šaltos naktys pagerina linų sėmenų aliejaus sudėtį ir kokybę.
Riebiosios rūgštys
Linų sėmenys nuo seno yra vertinami dėl juose esančių riebalų, kuriuose gausu riebiųjų rūgščių (žiūrėti 1 paveikslą).

1 pav. Riebiųjų rūgščių kiekiai skirtingų rūšių aliejuje ir riebaluose, proc.
Sėmenyse ypatingai daug randama polinesočiųjų riebiųjų rūgščių:
• alfa-linoleninės rūgšties (ALR)—nepakeičiamos omega–3 riebiosios rūgšties;
• linoleinės rūgšties (LR)—nepakeičiamos omega–6 riebiosios rūgšties.
Šios dvi polinesočiosios riebiosios rūgštys yra gyvybiškai svarbios žmogui ir turi būti gaunamos su maistu, nes mūsų organizmas jų negamina. Jos būtinos ląstelių membranų elastingumui palaikyti ir vaidina svarbų vaidmenį cholesterolio apykaitoje.
Pastaraisiais dešimtmečiais mitybos specialistai ypatingai sunerimo, kad vis daugiau yra suvartojama maisto, kuriame gausu omega–6 grupės rūgščių ir per mažai omega–3 grupės rūgščių. Iškyla problema, nes abiejų grupių rūgščių apykaitai reikia tų pačių enzimų. Taip atsiranda konkurencija tarp jų. Omega–6 grupės rūgščių perteklius trukdo omega–3 grupės rūgščių apykaitai ir neleidžia jų įsisavinti.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamas omega–6 ir omega–3 rūgščių santykis yra 5:1. Tam, kad išlaikytume šį santykį, reikėtų valgyti daugiau žalialapių daržovių, ankštinių augalų, žuvies ir linų sėmenų.
Ypatingai vertingas šiuo požiūriu yra linų sėmenų aliejus. 1 paveiksle yra palyginti riebiųjų rūgščių kiekiai įvairiuose aliejuose bei riebaluose. Alfa–linoleninė rūgštis linų sėmenų aliejuje sudaro 57% visų rūgščių ir dėl to šis aliejus yra laikomas turtingiausiu...