Apie graikijos ekonomiką politiką kultūrą švietimą ir t t

Referatas
 5
Microsoft Word 87 KB
10 puslapiai

Turinys

GEOGRAFINĖ PADĖTIS 1
ISTORINĖ PRAEITIS 3
POLITINĖ PADĖTIS 4
RELIGIJOS 6
DEMOGRAFINĖ PADĖTIS 8
ŠVIETIMO SISTEMA 9
EKONOMINĖ POLITIKA 12
GRAIKIJOS RYŠIAI SU LIETUVA 14
TURIZMAS IR PRAMOGOS 15
Naudotos literatūros sąrašas: 18

GEOGRAFINĖ PADĖTIS

Graikija yra pietų Europos šalis, kurios plotas siekia 131,940km2. 130,800km2 Graikijos yra žemyninė, o likusią, t.y. 1,140km2, sudaro vanduo. Graikijos sienos ilgis 1228km: Albanija 282km, Bulgarija 494km, Turkija 206km, Makedonija 246km. Pjūrio ilgis 13,676km. Klimatas mediteraninis, švelnios ir lietingos žiemos, karštos ir sausos vasaros. Liepos vidutinė temperatūra 25°C (šiaurėje) ir 27°C (pietuose); sausio vidutinė temperatūra atitinkamai 4-6°C ir 10-12°C (kalnuose žemiau 0°C). Kritulių mažėja iš šiaurės vakarų į pietryčius. Daugiausia jų vakarinėje dalyje — 900-1500mm; rytiniuose rajonuose ir Egėjo jūros salose 400-700mm, centrinės dalies įdubose 350mm per metus (80% žiemą). Keletą mėnesių per metus aukščiausią viršūnę dengia sniegas.
Vietovės daugiausia kalnuotos. Kalvos nusitęsiasi net iki jūros kaip salų grandinės ar pusiasaliai. Apie 70% teritorijos užima kalnai. Vakarinės dalies paviršių formavo alpinė kalnodara. Išilgai Jonijos jūros eina Epyro kalnai, susidarę iš klinčių ir flišo. Į rytus nuo jų yra aukštesni Pindo kalnai (aukščiausia viršūnė — Zmolikas, 2637 metrai). Susidarę iš skalūnų, ragainių, klinčių; statūs šlaitai, gilūs tarpekliai. Pindo kalnų tęsinys yra Peloponeso pusiasalyje, Kretos ir Rodo salose. Rytinis dalies paviršius susiformavo per hercinę kalnodarą, erozijos smarkiai suskaidytas į masyvus (Vermiono, Osos, Otrio, Parnaso, Očio kalnai). Jie susidarę iš prekambro kristalinių skalūnų, gneisų ir granitų. Vidutinis aukštis 1200—1800 metrai, aukščiausia viršūnė — Olimpas, 2911 metrų (kituose šaltiniuose duotas 2917m aukštis). Būdingos karstinės reljefo formos. Tų kalnų tęsinys yra Kikladų ir Eubojos salose. Šiaurės rytuose — Rodopų ir Pirino kalnų pietinės atšakos. Lygumų daugiausia pakraščiuose. Tesalijos lyguma yra didžiausia Graikijoje. Žemiausias taškas Graikijoje – Viduržemio jūra (0m virš jūros lygio). 14220km2 Graikijos ploto yra drėkinami.
Upės daugiausia trumpos, slenkstėtos, vandeningiausios žiemą. Vasarą mažosios upės išdžiūsta. Didžiausios upės: Haliakmonas, Achelojas, Pinijas. Šiaurės rytuose teka Marica, Strimonas (Struma), Aksijas (Vardaras); Graikijoje yra tik jų žemupiai. Šiaurinėje dalyje daug ežerų. Didžiausi: Prespa, Volvis, Vegoritis; vidurio Graikijoje didžiausi: Trichonis ir Vyvis. Laivybinis Korinto kanalas (6343 m...