Anykščių šilelis ir lietuvis

Lietuvių rašiniai
Rašinys
 5
Microsoft Word 30 KB
1 puslapis

Apsvilus kemsynė. Apsvilus kemsynė.

Miškas ir lietuvis A Miškas ir lietuvis A.Baranausko “Anykščių šilelyje” Lietuvių poeziją kūrė žmonės, išėję Iš gamtos, iš girių, iš dūminių pirkių… S.Geda Savo šedevrą - “Anykščių šilelį” - A.Baranauskas parašė per dvejas atostogas: 1858m. ir 1859 m. Poemos sumanymas yra romantiškas: pavaizduoti mišką, kurio jau nebėra. Gamtos tema visame kūrinyje persipina su gimtojo krašto, su baudžiavinio išnaudojimo ir carinės priespaudos naštą velkančio liaudies žmogaus tema. Poema prasideda elegiška, raudas primenančia lietuvio aimana dėl išnaikinto šilo, dėl niokojamos Lietuvos: Kalnai kelmuoti, pakalnės nuplikę! Kas jūsų grožei senobinei tiki? Kur toj puikybė jūsų pasidėjo? Poetiškas palyginimais, aliteracijomis, poetas perteikia ne tik nykią nuotaiką, bet ir liaudies žmogaus sielvartą, skausmą dėl išnaikinto miško. Skujom, šakelėm ir šiškom nuklotą Kepina saulė nenaudingą plotą, Į kurį žiūrint taip neramu regis. Lyg tartum rūmas suiręs, nudegęs, Lyg kokio miesto išgriūvus pustynė, Lyg kokio raisto apsvilus kemsynė! Visoje poemoje ryškus liaudies žmogaus dvasinio pasaulio ir gamtos ryšys. Panoramiškai apžvelgti metų laikai, epochų kaita, dramatiški istorijos posūkiai. Kaip ryškus džiaugsmo ir šviesos kontrastas išsilieja didžioji kūrinio dalis nuotaikingais liaudies žmogaus prisiminimais apie senovės Lietuvą, ištekines girias: “Miškan, būdavo, eini - tai net...