Anykščių šilelis

Lietuvių analizės
Analizė
 5
Microsoft Word 31 KB
1 puslapis

Anykščių šilelis analizė. Anykščių šilelis analizė. Tps://www.google.com/. Tps://www.google.com/. Anykščių šilelio analizė. Anykščių šilelio analizė.

A.Baranausko poemos „Anykščių šilelis“ ištraukos analizė ir interpretacija „Ė kvėpimas – ė tik širdį griaudžia“

A.Baranausko „Anykščių šilelis“ – garsiausias romantizmo laikotarpio lietuvių autorių kūrinys. Parašytas, pasak autoriaus biografijos, realiai egzistavusio šilelio A.Baranausko gimtinėje tema. Ši lyrinė poema parašyta per dvejas autoriaus vasaros atostogas – 1858-1859m. Anykščiuose.
Anot garsaus dabarties poeto J.Marcinkevičiaus – „Anykščių šilelis“ yra įžeistos, paniekintos lietuvių kalbos šauksmas“. Galbūt todėl, kad kūrinyje aprašyta I-oji lietuvių literatūroje ekologinė katastrofa, kuriai įvykus prasideda ir kultūros žūtis. Bet neskubėkim taip greitai smukdyti ir taip jau įskaudintos lietuvių kultūros praeities. Apžvelkime šio kūrinio objekto – šilelio, - sukeliančio visapusišką regos, uoslės ir klausos jausmų derinį, parašymo struktūrą.
Pirmoje kūrinio dalyje autorius laipsniškai kyla nuo pačių žemiausių „samanų“: „Minkštučiukai samanų patalai ištiesti“ iki šilelio didybę parodančių ir Lietuvos simbolio – šimtamečių ąžuolų: „Čia ąžuolai ir uosiai prie eglių sustojo,“. Antroje dalyje staiga tarsi kirviu nukerta ir taip jau Jogailos išnaikintą didelę šilelio dalį: „Mažu vierą įvedęs Jagiela išskynė.,,“
Kūrinio ištraukoje A.Baranauskas visa širdimi įkvepia civilizacijos nepaliesto gimtojo...