Anyksciu silelio zmogus

Lietuvių rašiniai
Rašinys
 5
Microsoft Word 28 KB
1 puslapis

Anyksciu silelio zmogus rasinys. Anyksciu silelio zmogus rasinys.

Þmogus ir gamta A. Baranausko “Anykðèiø Ðilelyje”.

Lietuviø tautos atmintyje A. Baranauskas yra pirmiausia “Anykðèiø ðilelio” kûrëjas. Ði poema vienas ið graþiausiø lietuviø literatûros kûriniø. Sukurti “Anykðèiø Ðilelyjá” paskatino daugelis aplinkybiø. Tai ir protestas prieð lietuviø kalbos menkinimà, kurá teko A. Baranauskui girdëti per paskaitas Varniø kunigø seminarijoje, ir lenkø romantikø, ypaè poemoje minimo A. Mickevièiaus skaitymas. Taèiau ðitoje, prieð diskriminacijà paraðytoje, poemoje gausu jausmø, kylanèiø ið sielos, ðirdies gelmiø. Niekas taip giliai neuþjautë, neiðgyveno ðirdimi ir neparodë lietuviui gamtos neiðsemiamumo, turtingumo ir spalvingumo kaip A. Baranauskas. Bûtent ðioje poemoje galime perskaityti tarp eiluèiø poeto meilæ gimtajam kraðtui, jo þmonëms.
A. Baranauskas puikiai perteikë gamtos paveikslà, kurá jis matë tuo metu. Jo sugebëjimas jausti gamtos groþá iðkëlë net menkiausius, rodos, nevertingus dalykus. Tikram lietuviui miðkas yra ðventa vieta. Juk nuo senø senovës baltai kûreno aukurus girioje, prie medþiø. Vaidilutës priþiûrëdavo amþinàjà ugná. Visos ðios apeigos rodo, kad prieð daugelá ðimtø metø þmogus ir miðkas buvo viena visuma, todël ryðiai tarp gamtos ir þmogaus, dvasinis jø bendravimas nepaprastai glaudûs. Pulsuoja miðko gyvenimas - plaka þmogaus ðirdis. Tai iðaukðtina visus, kurie jauèia tokius jausmus...