Anykščių miestas

Analizė
 5
Microsoft Word 118 KB
15 puslapiai

RUDAMINOS 2-OJI VIDURINĖ MOKYKLA

GEOGRAFIJOS REFERATAS

ANYKŠČIAI

PARUOŠĖ:
LINA JADLAUSKAITĖ 9B

2004 m.

Teritorija: 176,5 tūkst. haGyvena: 34,9 tūkst. žmonių, , iš jų 96% lietuvių, 3% rusų, 0,5% lenkų. 16,5 tūkst. vyrų, 18,4 tūkst. moterų(2001 m. gyventojų surašymo duomenimis)




PLOTASkm2 GYVENTOJŲSKAIČIUS, TŪKST. TANKUMAS, GYV.1km2
VILNIAUS APSKRITIS 9651 894,9 93
VILNIUS 287 578,6 1997
ŠALČININKŲ RAJ. 1492 40,0 27
ŠIRVINTŲ RAJ. 906 21,7 24
ŠVENČIONIŲ RAJ. 1692 35,8 21
TRAKŲ RAJ 1659 79,9 49
UKMERGĖS RAJ. 1395 51,4 37
VILNIAUS RAJ. 2220 87,6 43
UTENOS APSKRITIS 7201 201,6 28
UTENA 15 36,3 2453
VISAGINAS 9 33,8 3670
ANYKŠČIŲ RAJ. 1765 37,9 22
IGNALINOS RAJ 1496 25,0 17
MOLĖTŲ RAJ. 1368 26,4 20
UTENOS RAJ. 1214 17,6 14
ZARASŲ RAJ. 1334 24,8 19

LENTELĖ PALYGINIMUI SU KITAIS RYTŲ AUKŠTAITIJOS MIESTAIS

GEOGRAFINĖ PADĖTIS

Geografinė padėtis J.Junevičiaus nuotrauka Plotas 1765 km2, 39 tūkstančiai gyventojų, iš jų 96% lietuvių, 3% rusų, 0,5% lenkų.Rajono administracinis centras Anykščiai, 52 km nuo Utenos.Rajono vakarų dalis yra Nevežio žemumos pakraštyje. Didžioji rajono dalis išsidėsčiusi Vakarų Aukštaičių plynaukštėje, pietryčiuose pereinančioje į Aukštaičių aukštumą. Čia yra aukščiausia rajono vieta - 194 metrai. Per rajonа teka Šventoji su savo intakais. 76 ežerai, tarp jų 968 ha Rubikių, 200 ha Suosos, 192 ha Viešinto, 6 tvenkiniai. Miškingumas 29,8%, daugiausia pušynai, yra eglynų ir mišrių miškų. Didžiausi - Šimonių giria, Ramaldavos ir Troрkūnų miškai. Pramonė - statybinių medžiagų, maisto, vyno gamybos - sutelkta Anykščiuose.Per 250 kultūros paminklų.
Rytų Lietuvoje istoriškai susiklosčiusi geografinė ir etnogeninė sritis - Aukštaitija, minima rašytiniuose šaltiniuose nuo XIV a. pradžios. Vakarinėje srities dalyje, pagal geografinį rajonavimą - Vakarų aukštaičių plynaukštėje, kur aukštumos dar nesibaigė, o lyguma dar neprasidėjo, yra Aukštaičių kraštas. Jo žemių kontūras - į pietus siaurėjantis trikampis - kiek primena Respublikos siluetą. Priešpriešai pakraščiai nutolę vienas nuo kito 40-50 km. Aukščiausios krašte Storių kalvos iškyla virš jūros lygio iki 194 m, o Šventoji į pietus nuo Kavarsko įsigraužusi tiek, kad nuo jūros lygio tėra apie 60 m. Anykščių kraštą Šventoji dalija į kairiakrantę kalvotąją ir dešiniakrantę banguotą, vietom lyguminę dalį. Kalvotoje dalyje vyrauja moreniniai priesmėliai, dažnai su rieduliais. Vakarinėje dalyje dirvožemis vientisos struktūros, tačiau nenuotakus, linkęs...