Antropologija

Konspektas
 5
Microsoft Word 133 KB
17 puslapiai

1. ŽMOGAUS ADAPTACIJOS
Genetinė įvairovė nulemia vieną dalį žmogaus fenotipinio varijavimo. Individui sąveikaujant su aplinka, jos poveikyje taip pat labai įvairuoja organizmo morfologinės ir fiziologinės charakteristikos. Net homozigotiniai (genetiškai identiški) dvyniai ilgainiui ima skirtis fenotipiškai dėl aplinkos sąlygų įtakos. Pastebėti taip pat fenotipų kitimai tarp migrantų (japonų persikėlėlių į Havajų salas, įvairių Europos kilmės imigrantų į JAV grupių). Kadangi žmogaus įvairovės dėsningumų atskleidimas yra vienas iš antropologijos uždavinių, tenka nagrinėti ir procesus, vykstančius žmogui sąveikaujant su aplinka.
Kai kurie fenotipo kitimai gali vykti ir dėl iki galo neišaiškintų priežasčių (taip vadinamas epochinis poslinkis - vidutinio ūgio padidėjimas keliais centimetrais per pastarąjį šimtmetį, su tuo susijusi kūno leptosomizacija, galvos apvalėjimas paskutinių kelių šimtmečių bėgyje ir pan.).
Supančios aplinkos įtaka gali pasireikšti tiek individui, tiek populiacijai. Tuo metu, kai dauguma gyvūnų rūšių užima santykinai siauras ekologines nišas, žmonės gali gyventi labai įvairioje aplinkoje.
Individo lygyje galimi du adaptacijos mechanizmai: adaptacija ir prisitaikymas. Adaptacija (adaptation) suprantama kaip genų dažnumo kitimai dėl aplinkos sąlygotos atrankos (mikroevoliucija). Žmonės prie kintančių aplinkos sąlygų prisitaikyti gali ir be mikroevoliucinių pokyčių. Šie procesai vadinami prisitaikymu (adjustment).
Žmogus prie aplinkos pirmiausia prisitaiko kultūriškai; šis procesas nėra perduodamas pagal genetikos dėsnius, o yra išmokstamas. Pavyzdžiu, kaip kultūra padeda žmogui išgyventi aplinkos streso sąlygomis, gali būti namų statyba (seniausio galimo žmogaus pastato liekanos iš Olduvai Gorge datuojamos 2 mln. metų), rūbų, ginklų, įrankių gamyba ir t.t. Kartais žmonės prie nepalankių aplinkos sąlygų pritaiko savo papročius ir visuomenės organizaciją (naujagimių, ypač mergaičių, senelių, ligonių žudymo papročiai tarp Šiaurės Amerikos indėnų ir eskimų, sumažindami išteklių vartotojų skaičių, padidindavo visos grupės išgyvenimo šansus).
Žmogus prie aplinkos sąlygų gali prisitaikyti aklimatizuodamasis (aklimatizacija - grįžtami fiziologiniai prisitaikymai prie aplinkos sąlygų). Arktinio klimato sąlygomis medžiagų apykaitos greitis, šaltame ore susitraukia periferinės kraujagyslės; spastiniai raumenų susitraukimai (drebulys) taip pat padidina šilumos gamybą. Aklimatizuojantis prie karšto klimato, išsiplečia periferinės kraujagyslės, intensyviau funkcionuoja prakaito liaukos, sumažėja prakaito koncentracija ir šlapimo išskyrimas - visa tai padeda...