Antras pasaulinis karas ir vidurio rytų europa

Istorijos referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 53 KB
4 puslapiai

Istoriniu požiūriu tiek Antrasis pasaulinis karas, tiek ir Vidurio Rytų Europos regionas gali būti atskiromis tyrimo temomis. Tiriant Antrąjį pasaulinį karą VRE gali figuruoti tik kaip vienas iš globalinių batalijų regionų, o nušviečiant VRE istorinę raidą Antrasis pasaulinis karas gali figuruoti tik kaip trumpas epizodas tūkstanmetėje raidoje. Tačiau tų dviejų temų junginys provokuoja galvoti apie radikaliai organišką jų sąryšį: būtent, provokuoja galvoti, kad Antrasis pasaulinis karas kilo dėl VRE, o tam regionui tas karas tapo kokybiniu etapu jo istorinėje raidoje. Taigi, uždavinys būtų tokį galvojimą išskleisti bei verifikuoti.
Apie organišką Antrojo pasaulinio karo ir VRE regiono ryšį liudytų pati karo pradžia. Nes formaliai karas prasidėjo, kai Vokietija užpuolė vieną iš VRE šalių - Lenkiją. Be to, kadangi karų priežastį paprastai siejame su status quo keitimu, tai tokiu žingsniu buvo Čekoslovakijos, Albanijos bei Klaipėdos krašto okupacija. Tačiau, prieš tai dar buvo įvykdyta aneksija Austrijos, kuri jau nepriklausytų VRE regionui ir jau vien ta aplinkybė verstų status quo keitimą sieti ne tiek su VRE regionu, kiek su Vokietijos problema. Verta prisiminti dar ir tas aplinkybes, kad karas nekilo nei dėl Čekoslovakijos, nei dėl Albanijos ar Klaipėdos. Ir netgi po Lenkijos užpuolimo kilęs karas buvo „keistas“, t.y., lyg ir ne karas. O tikras pasaulinis karas prasidėjo tik tuomet, kai Vokietijos agresija pasisuko į Vakarus.
Kita vertus, Sovietų Sąjunga, įsibovusi į Lenkijos teritorijas, po to užpuolusi Suomiją, dar vėliau užgrobusi Baltijos valstybes bei iš Rumunijos atplėšusi Besorabiją su Šiaurės Bukovina, oficialiai buvo tebelaikoma nekariaujanti ar neutrali šalis. Tokia ypatinga situacija paprastai aiškinama taip: Vakarų valstybėms trūks plyš reikėjo Sovietų Sąjungą pertempti į savo pusę kovoje su Vokietija, todėl į SSRS veiksmus VRE bei Rytų Pabaltijyje buvo žiūrima taip sakant - pro pirštus. Tačiau ar tikrai tik dėl to? O gal tokiai pozicijai turėjo įtakos prisiminta dar 1919m į Paryžiaus taikos konferenciją besirenkančių didžiųjų valstybių išankstinė pozicija, pagal kurią už karo laimėtojų stalo turėjo sėdėti ir Rusijos imperijos atstovai. Tokiu atveju niekas per daug nebūtų ginčyjęs, kad tos imperijos ribose liktų ir Pabaltijys, ir Besorabija, ir tos imperijos vakarinė siena eitų ten, kur ji maždaug ėjo 1940m. Tik bolševikinė anarchija išmetė rusus iš Europos politikos olimpo, o viltys dėl stabilizacijos Rytuose buvo sudėtos į naujai susikūrusias nacionalines valstybes. Bet praėjus dvidešimčiai metų kažin ar daug kas rimtai betikėjo, kad tos viltys pasiteisino.
Visa tai...