Antikos meno reikšmė šiuolaikinėje literatūroje

 5
Microsoft Word 49 KB
4 puslapiai

Antikos menas, per kelis Europos kultūros tūkstantmečius nuolat inspiravęs įvairių sričių grožinės bei mokslinės kūrybos pasireiškimus, yra toks platus, tvarus ir įvairiapusis reiškinys, kad net ir šiandieninėje postmodernistinės kultūros terpėje neretai tampa ekscentriškų išpuolių taikiniu, tuo ne prarasdamas, o tik darsyk parodydamas, o tik darsyk parodydamas savo gyvybingumą, pademonstruodamas save kaip patikimą neblėstančios traukos objektą.
Antikos kūrybos principai: gyvenimą vaizduoti kaip maksimaliai gražų, kilnų ir gerai sutvarkytą pagal iš anksto įsivaizduojamą grožio, tobulumo ir harmonijos idealą, kuris buvo susijas „stichinio materializmo“ pasaulėjauta ir mitologija.
Stiliaus bruožai antikoje: dėmesys kūniškam, žemiškam, materialiam grožiui, epinis objektyvumas ir daiktiškumas, monumentalumas; patetika ir harmoninga ramybė. Kūrė harminingo, laisvo ir dvasiškai stipraus žmogaus idealą.
Graikijos literatūros raidą galima suskirstyti maždaug į tokius laikotarpius:
1) archaikos, arba archajinis, laikotarpis, VIII - VI a. pr. Kr.; žodis „archaika" (gr. arche) reiškia pradžią;
2) klasikinis laikotarpis, V - IV a. pr. Kr., kitaip dar vadinamas atikiniu laikotarpiu, nes tada vyravo Atikos tarmė, o literatūros centras buvo Atėnai;
3) helenistinis laikotarpis, III - I a. pr. Kr., kuriam davė pradžią Aleksandro Didžiojo (mirusio 323 m. pr. Kr.) užkariavimai ir kuriam būdinga ano meto oikumenės (sen. gr. oikumene - visos žmonių gyvenamos žemės) helenizavimas (arba graikinimas; sen. gr. Hellen - helenas, graikas, Hellas - Graikija), graikų kalbos ir kultūros didelis išplitimas, ypač į Rytus;
4) Romėnų imperijos laikotarpis, I - VI amžiai po Kr.
Nuo V a. literatūra graikų kalba sudaro Bizantijos literatūrą, o 1453 m. turkams užkariavus Bizantiją, ji tampa naująja graikų literatūra, jos kalba irgi žymiai pakinta.

Taikliai antikos meną ir jo rekšmę šiuolaikinėje literatūroje apibūdino Marija Petravičienė: „Graikų literatūros, kaip ir visos jų dvasinės kultūros, įtaka pasaulio literatūrai yra didžiulė. Dar Romos imperijos aristokratai, intelektualai siekė suvokti graikų kultūrą ir literatūrą. Homeras, padėjęs pamatus šiuolaikinei literatūrai, įkvėvė rašyti ne tik graikų, bet ir romėnų kūrėjus. Ko gero, antikinėje literatūroje rasime bene visas aktualiausias žmogaus būties problemas.“
„Antikos motyvų randame ir šiuolaikinėje lietuvių literatūroje, daugiausia poezijoje. Joje ši priešprieša nėra vyraujanti. Lietuvių poetai antikoje ieškojo pirmiausia grožio ir heroizmo.“
Lietuvių, kaip ir daugelio tuometinės Europos valstybių, raštija lotynų...