Antikinė literatūra

Lietuvių referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 46 KB
4 puslapiai

ANTIKINĖ LITERATŪRA

Antikinė literatūra — senoji literatūra. Tas pavadinimas yra kilęs iš italų k. žodžio antico (tariama antiko), kuris savo ruožtu yra atsiradęs iš lotynų k. būdvardžio antiquus (tariama antikvus) — „senas, senovinis".
Antikinė literatūra yra senovės graikų ir romėnų literatūra, kuri užsimezgė, išaugo ir suklestėjo dar gerokai prieš naująją erą. Seniausi graikų literatūros paminklai buvo sukurti apie VIII — VII a. prieš mūsų erą; romėnų literatūros raida prasidėjo kiek vėliau— III a. prieš mūsų erą viduryje. Ir vienos, ir kitos literatūros pabaiga — V mūsų eros amžius, kada žlugo Vakarų Romos imperija. Taigi antikinė literatūra apima gana ilgą — apie 1200 metų — laikotarpį.

Vergovinė santvarka. Antikinė literatūra — vergovinės visuomenės literatūra. Ji atspindi tos visuomenės gyvenimą: jos užuomazgą, augimą, klasių kovas ir smukimą.
Vergovinėje visuomenėje buvo dvi pagrindinės klasės: vergvaldžiai ir vergai. Vergai dirbdavo, o jų darbu naudodavosi vergvaldžiai. Pastarieji, turėdami laisvo laiko, galėdavo domėtis menu, literatūra, filosofija. „Tik vergovė padarė galimą stambesniu mastu darbo pasidalijimą tarp žemdirbystės ir pramonės ir tuo būdu sudarė sąlygas senojo pasaulio kultūrai — graikų kultūrai suklestėti"1,— sako F. Engelsas. Vadinasi, vergovinė santvarka, palyginti su ankstesne, buvo pažangus reiškinys.
Tačiau, laikui bėgant, vergovinė santvarka ėmė stabdyti gamybos raidą. Vergvaldys niekindavo darbą, o vergas dirbdavo tik verčiamas. Jis nesaugodavo darbo įrankių, nesirūpindavo daugiau padirbti. Sustojo technikos pažanga. Vadinasi, gamybos būdas ėmė kliudyti gamybai. Atsirado gilių prieštaravimų tarp vergvaldžių ir vergų. Vienur kitur prasidėjo vergų sukilimai. Be to, nebuvo vieninga ir pati vergvaldžių klasė: turtingųjų siekimai buvo vieni, neturtingųjų — kiti.
Dėl tokių prieštaravimų vergovinė santvarka suiro; ją pakeitė nauja — feodalinė santvarka.
Antikinės literatūros istorinė reikšmė. Antikinė literatūra — pirmoji Europos literatūra. Antikos civilizacija pagimdė visos Europos civilizaciją, paskatino menininkų kūrybą, įkvėpė mokslininkų mintį. Tokie jos kūriniai, kaip Homero poemos, graikų tragedijos ir komedijos, Vergilijaus „Eneida", Horacijaus odės ir daugelis kitų, iki šiol mėgstamos: šiuose kūriniuose keliami klausimai tebėra įdomūs ir dabar. Senosios literatūros paminklai tebedžiugina mus meniškumu, ryškiais charakteriais, vidiniais žmonių pergyvenimais. Vienas ryškiausių antikinės kultūros bruožų buvo humanizmas (iš lotynų k. žodžio humanus, reiškiančio...