Antikinė dailė1

Dailės referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 75 KB
8 puslapiai

ANTIKINĖ DAILĖ

Nuo senovės graikų dailės suklestėjimo mus skiria du su puse tūkstančio metų. Viskas pasaulyje nuo to laiko neatpažįstamai pasikeitė, bet antikinės dailės galia ir šlovė pasirodė amžina. Antika tebėra amžinoji dailininkų mokykla. Pradedančiam dailininkui duodamas nupiešti Heraklio torsas (skulptūros kūrinys, vaizduojantis žmogaus liemenį), Antinojo galva. Bet ir jau subrendęs dailininkas (meistras) vėl ir vėl stebi antikos kūrinius, stengdamasis įminti jų harmonijos ir gyvybingumo paslaptį. Pažvelgus į pasaulio žemėlapį, kyla natūralus nusistebėjimas, koks mažas buvo didysis kultūros lopšys toji Senovės Graikija. Tai žemės sklypelis Viduržemio jūros baseine: pietinė Balkanų pusiasalio dalis, Egėjo jūros salos ir siauras Mažosios Azijos pakrantės rėžis. Atėnų polyje – galingiausioje graikų valstybėje ir svarbiausiame antikinės kultūros židinyje turbūt buvo ne daugiau kaip du–trys šimtai tūkstančių gyventojų; mūsų laikų mastu tai visiškai mažai. Ne tokia kaip šiais laikais buvo ir gamyba: mažos amatininkų dirbtuvės. kur ne mašinomis, o kirviu, pjūklu, ir kūju dirbo patys šeimininkai ir jų „gyvieji įrankiai“ – vergai. Ir tame mažame. atrodytų, primityviame pasaulyje atsirado ir suklestėjo didžiulė dvasinė kultūra. nepasenusi net po tūkstančių metų. Ar tai ne stebuklas? Kai kurie mokslininkai ištiktųjų vartojo posakį „graikų stebuklas“.

Kretos – Mikėnų kultūra

Vis dėlto stebuklu vadiname tai, kas atsiranda staiga ir be priežasties, pažeisdamas gamtos dėsnius. O graikų dailė neatsirado staiga, kaip Venera iš jūros putos. Ji turėjo ilgą priešistorę. Palyginti neseniai, tik XIXa. gale ir XXa. pradžioje, archeologų kasinėjimai Graikijoje ir Kretos saloje atvėrė mums beveik pasakišką pasaulį – ankstyvąjį Antikos etapą. Jo centras III tūkst. pr.m.e. pabaigoje ir II tūkst. pr.m.e. viduryje buvo Kreta, o kiek vėliau – ta graikų žemyno dalis, kur yra Mikėnų miestas. Bendrai šio laikotarpio kultūra vadinama Kretos – Mikėnų arba Egėjo.

Istorikai joje dar daug ko neišaiškino. Kretos rašmenys iki šių laikų ne iki galo iššifruoti. Kokie žmonės ten gyveno, kokiai etninei grupei jie priklausė, kokia buvo jų visuomeninė santvarka? Atsakymai tik apytikriai. Daugumos mokslininkų nuomone, Kretoje buvusi vergovinė monarchija, bet kai kurie spėja, kad ten buvusi gimininė, ikiklasinė karinės demokratijos visuomenė su giminės vadu priešakyje.

Tarp Kretos ir Mikėnų pastatų nerasta nieko, kas būtų panašu į šventyklas. Galbūt religijos – magijos įvaizdžiai ten dar nebuvo susiformavę į kulto sistemą, o tik įėję į...