Antika1

Istorijos referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 78 KB
8 puslapiai

Antika

ANTIKA [prancūziškai – antique, lotyniškai – antiquus – senovinis], garikų ir romėnų senovė. Terminas atsirado renesanso laikais, kilus susidomėjimui senovės graikų kultūra. Antikos pradžia – VIII a. p. m. e., pabaiga – V m. e. a.

Antika: istorijos gimimas

Istorijos gimimas yra viena iš graikiškojo stebuklo sudedamųjų dalių. Tai galima tiesiogiai sieti su demokratijos išsiskleidimu, žmogaus kaip politinio gyvūno saviidentifikacija, turtinga intelektualine bei rašytine tradicija. Tuo metu, kai Sokratas skelbia savo mokymą, Euripidas ir Sofoklis kuria tragedijas, o Fidijas dekoruoja Partenoną, parašomi du kūriniai, atvėrę kelią istorijos kaip žanro atsiradimui - tai Herodoto Tyrimas ir Tukidido Peloponeso karas. Šis naujasis literatūrinis žanras progresyviai atsiskiria nuo epopėjos. Poetas Paniasis (6a. pr. m. e.), Herodoto dėdė, savo Jonikose pasakoja apie miestų kūrimąsi Mažosios Azijos pakrantėse. Hekatėjus iš Mileto renka senąsias legendas, domisi geografija ir aprašo praeities reikšmingus įvykius. Tukididas, kritinės istorijos fundatorius logografais pasitikėjo daug labiau nei poetais, kurie daugiau trokšta žavėti, nei atskleisti tiesą. Tačiau reikia pripažinti, kad skirtingai nuo poetų ir dramaturgų, kurių kūryba turėjo religinį prasmę, antikos istorikai nebuvo laikomi "patikimos, vertingos pažinimo srities atstovais", taigi ir šis naujasis litaratūros žanras kitų atžvilgiu užėmė žemesnę padėtį. Labai svarbu pažymėti, kad antikos istorikus iš esmės randame tarp pagyvenusių, pasitraukusių iš politinės veiklos žmonių, arba tarp tremtinių, priverstų ne savo valia pamatyti svetimus, keistus kraštus ir turinčių sugebėjimų įvertinti politines bei karines permainas. Skirtingai nuo įvaizdžio, sukurto humanistinės Renesanso tradicijos, kuri juos manė buvus amžinųjų vertybių garantais, iš tiesų antikos istorikų pagrindine užduotimi buvo papasakoti apie artimą praeitį ir aprašyti pasaulį, kuriame gyvena.

Antikos literatūra

Antikos literatūrai būdinga:
Literatūra remiasi mitais, kuriems būdingas antropomorfizmas (dievams suteikiamas žmogaus paveikslas).
Didelis dėmesys skiriamas kūniškam, žemiškam, materialiam grožiui. Idealas – fiziškai ir dvasiškai idealus žmogus (harmoningas).
Kūriniams būdingas epinis objektyvumas, monumentalumas (didingumas), patetika (jausmų pakilimas), harmoningumas.
Susiformuoja pagrindiniai epikos, lyrikos, dramos žanrai.

Antikos mitologija

Antikinė literatūra, kaip ir visas antikos menas rėmėsi mitais (pasakojimais apie dievus ir herojus), kuriems būdingas antropomorfizmas – dievams suteikdamas...