Antika ir senetika





Microsoft Word
59 KB

6 puslapiai
ANTIKA IR SENETIKA
Seneka neprilygsta didiesiems antikos mąstytojams. Pa¬ tys didžiausi — Heraklitas, Demokritas, Platonas, Aristote¬ lis,— orientavęsi į kosminės esamybės refleksijas, esmingai skiriasi net pačia minties sklaida. Jų džiaugsmingas bekliū- tės proto galių plėtotės jautimas kaip būties šviesa uždengia tik kažkur begalybėje tegalimą nebūtį. Senekos minties bū- tiškoji plėtotė vyksta jau įveikiant žmogaus kūniškumo ir pasaulio daiktiškumo trauką, o jos prieštaros tokios dra¬ matiškos, kad ji neturi augustiniško tragizmo tik todėl, jog orientuota ne į būties paslapties įminimą, o į bu¬ vimo būties akivaizdoje palengvinimo paieškas. Ne veltui F. Engelsas pavadina Seneką „krikščionybės dėde": su grai¬ kiškuoju realizmu Seneką sieja tiktai didžioji visų antikos mąstytojų tradicija ieškoti žmogui laimės šiame pasaulyje.
Antikinės filosofijos orientaciją į žmogų sąlygoja graikų filosofijos postuluotas antiteziškumas jau susiklosčiusiai grai¬ kų mitologinei religijai. Net iki hierarchiškos dievų sistemos racionalizuotas jusliškasis mitologijos universumas negali pri¬ lygti vis stipriau graikų išgyvenamam visuotinybės pajautimo tikrumui, ir klausimas, kas yra žmogus ir jo aplinka, graikų sąmonėje nušvinta klausimu, kas yra žmogus kaip tos visuo¬ tinybės dalis — pirmas tikrai filosofinis klausimas. Žmogaus paveikslas turi būti nupieštas nebe siekiamybės — mitologinio dieviškumo — pavidalais, o galimybės —- žmogaus materialaus determinuotume.— formomis. Tų formų ieškojimas iškelia di¬ dingas logo, atomo, idėjos, nuso pasaulių konstrukcijas — to¬ kias fundamentalias ir gigantiškas, kad žmogus su savo gy¬venimo tikrumo pajautos, arba laimės, menu atrodo jose tapę antraeiliais dalykais. Tačiau, kad ir kaip nuosekliai būtų pie¬šiamas gamtos paveikslas, jis visose graikų koncepcijose už¬ baigiamas laimės siekiančiu žmogumi. Kelias į laimę veda
5
per gamtos—savo aplinkos — pažinimą. Išmintingas — save su aplinka suderinęs — žmogus gali prilygti dievams. Graikų idealas — gražus ir geras žmogus — sugretina sportą ir filo¬ sofiją — kūno ir dvasios ugdymo menus.
Priemonė, kuria graikai kuria naująjį savo ir savo aplin¬ kos paveikslą, yra protas. Ji pasirodo esanti paprasta, bet turinti su niekuo nesulyginamą galią. Paprasta ji tuo, kad, yra prieinama kiekvienam žmogui, o nepaprasta tuo, kad, tikdama doroti pačius paprasčiausius daiktus, žmogų gali akimoju išvesti ir į begalybę. Protas prieš nustebusias graikų akis skleidėsi kaip begalinumo apibrėžtumas: begalinis laikas dalijamas galėjo subirti eromis, metais, vasaromis, dienomis, akimirksniais;...
Katalogas
Darbų tipai
Naujausi referatai
Organizacinės stuktūros. Kursinis darbas.
Baudžiamosios teisės disciplinos 2dalis. Konspektas.
Plaušacementiniai gaminiai. Referatas.
Dabartines etikos bruozai. Referatas.
Nacionalinė turizmo plėtros programa dokumentas. Referatas.
Tibeto ir kinijos konfliktas. Referatas.
Filosofijos pagrindams. Konspektas.
Ernestas hemingvėjus1. Referatas.
Prancūzijos didžioji revoliucija. Konspektas.
Didmeninio pirkimo pardavimo sutartis. Referatas.
Ritės induktyvumo nustatymas labaratorinis. Referatas.
Bronza. Referatas.
Organizacijos kultūra. Referatas.
Vinas. Referatas.
Teisės istorjia. Konspektas.
Partneriai