Antika

Lietuvių referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 38 KB
2 puslapiai

Antikos laikų grožinėje literatūroje yra daugybė herojiškų, kilnių, narsių ir romantiškų poelgių bei personažų. Tačiau daugybę kartų įvairiuose Antikos kūriniuose sutikti ir atrodo puikiai pažįstami herojai turi ir kitą ne tokią šlovingą savo asmenybės pusę. Greta išskirtinių bruožų padariusių juos herojais yra ir kiti: gobšumas, pavydas, aklas įniršis ir žinoma kerštingumas. Kerštingumas – ypatingai stiprus troškimas, dažniausiai piktu atsimokėti už padaryta žalą. Kerštas gali būti skirtingas: dažnai yra keršijama už piktavalius darbus, tačiau kartais jis virsta niekšišku noru padaryti bloga kitam.
Kerštas yra neatsiejama Antikinės mitologijos dalis. Joje netgi minimos keršto deives. Erinijos yra senovės graikų mitinės krašto deivės, požemio karalystės gyventojos. Erinijos: Alekta, Megera ir Tisifonė, pasak mito, gimė iš dangaus dievo Urano kraujo. Buvo laikomos keršytojomis už skriaudas, ypač nužudymus. Vaizduojamos sparnuotomis moterimis su gyvatėmis vietoj plaukų ir fakelais rankose. Su erinijomis tapatinamos romėnų furijos. Vėlesniuose graikų mituose erinijos tapo nusikaltėlių atgailos deivėmis ir buvo garbinamos eumenidžių vardu.
Vienas iš kūrinių kuriame matome kerštaujančias Erinijas yra Eschilo trilogija „Orestėja“. Pasak vadovėlio „Antikinė literatūra“ autorių jos tema paimta iš kraupios Mikėnų karalių šeimos legendos, davusios medžiagos dar daugeliui kitų tragedijų. Iš Trojos grįžtantį karalių Agamemnoną nužudo neištikima žmona Klitemnestra ir jos suvedžiotojas Egistas. Karaliaus sūnus Orestas vėliau atkeršija už tėvą ir abu užmuša. Už tai jį persekioja keršto deivės Erinijos. Bėgantį Orestą gina Apolonas, kuris savo pranašystėmis buvo paskatinęs jį keršyti. Už tą nusikaltimą Orestas galutinai išteisinamas tik Atėnuose, kur piliečių teismas, pirmininkaujamas deivės Atėnės, miesto globėjos,...