Antano škėmos ištraukos

 5
Microsoft Word 37 KB
2 puslapiai

Antanas Škėma – vienas iš įdomiausių išeivijos prozininkų ir dramaturgų. Škėma savo vakarietiškumu, moderniu bei savitu, tačiau gan sudėtingu požiūriu atnešė nemažai naujovių į pokario lietuvių literatūrą. Svarbiausias jo kaip kūrėjo uždavinys – autentiškai perteikti egzistencinę būtį. Vienas garsiausių šio rašytojo kūrinių „Balta drobulė“ – tai klasikinis, lietuvišku modernizmu persmelktas tekstas. Jo centre žmogus – menininkas, kūrėjas, ieškantis savęs, ieškantis kūrybos esmės ir prasmės – Antanas Garšva.
Ši romano ištrauka – tai vidinis Garšvos monologas. Padrikos mintys, abejonės ir nuojautos nusako dramatišką pagrindinio veikėjo jauseną. Jis diena iš dienos dirba uždaroje erdvėje – lifte. Todėl visai nekeista, jog šiam, meniškos prigimties žmogui, kyla šitokie išraiškingi ir spalvingi monologai. Graikų mitologija sako, kad trys senutės moiros verpia žmonių ir netgi dievų likimo siūlą. Bet nuo paties žmogaus priklauso, kaip jis sutiks savo lemtį: kovodamas ar susitaikydamas, ir kokiu keliu pasuks į lemties tašką: aplinkiniu ar tiesiausiu. Menininkai yra tie žmonės kurie daugiau suvokia už kitus ir pasirenka nesusitaikymo kelią. Šiuo atveju pagrindinis romano veikėjas Antanas Garšva yra išeivijos poetas, kurį slegia sunki dvasinė kančia. Dvasinei kančiai išsakyti neužtenka paprastų žodžių, todėl A. Škėma pasinaudojo „sąmonės srauto“ forma.
Nagrinėjant ištraukos simbolius, formuojasi nevienareikšmės interpretacijos. Pavyzdžiui, skeveldros, kurios Garšvai nesiklijuoja, imituoja sudraskytą, suvarpytą niujorkiečio – lietuvio gyvenimą. Sunkių gyvenimo vingių mėtomas, iš vienos vietos į kitą, pagrindinis romano veikėjas galų gale atsiduria išsvajotoje šalyje Amerikoje, tačiau ir čia neranda nei gyvenimo laimės, nei kūrybinio įkvėpimo. Suvokiant skeveldras platesne prasme, jos atspindėtų dvidešimtojo amžiaus...