Antano maceinos požiūris į

Referatas
 5
Microsoft Word 54 KB
5 puslapiai



Antanas Maceina
1908 01 27 - 1987 01 27

Įvadas

„Filosofija gyvuoja jau keletą tūkstantmečių, bet aš nežinau tokio meto , kad jai būtų buvusi uždėta princesės karūna ar kad jai būtų plojusi minia. Dažniausiai filosofijai tekdavo kuklus tarnaitės vaidmuo. Iš pradžių ji buvo teologijos, paskui mokslo, o galiausiai ideologijos tarnaitė. Todėl jai nereikia nei komplimentų, nei liaupsių. Filosofija visų pirma yra dviejų laisvos dvasios žmonių dialogas. Ji gimė iš laisvės, todėl nepripažįsta nei vergų, nei ponų, nei šventųjų, nei kankinių. Filosofija pripažįsta tik lygiateisius dialogo partnerius. Galiausiai savo prigimtimi ji demokratiška. Ne iš kur kitur, o iš sokratiško dialogo išaugo visa Vakarų demokratija.[] norėčiau skaitytoją parengti dialogui su Maceinos mintimi. O dialogas galimas tik su gyva mintimi.“1
Antanas Maceina – produktyvus mokslininkas ir mąstytojas, beveik pusšimtį savo gyvenimo metų atidavęs aktyviai veiklai. Galbūt jis ir nėra svarbiausias lietuvių filosofas, tačiau turbūt galima laikyti jį žinomiausiu. Pradėjęs savo veiklą tarpukario Lietuvoje, jis ir toliau ją tęsė išeivijoje. Rašytinis A. Maceinos palikimas labai gausus. A. Maceina – savito tipo krikščioniškasis filosofas: ne teologas, bet mąstytojas, besiremiąs ieškojimu, ne transcendentinių, žmogaus proto neaprėpiamų tiesų visuma, į kurias atsiremia ir dūžta silpnos žmogaus proto pastangos pažinti būties paslaptis ar bent praskleisti nežinomybės šydą. Maceina yra mąstytojas, todėl aukščiausias teisėjas ir vadovas jam yra žmogaus protas, pažinimas.
A. Maceina drauge yra ir poetas, skelbęs savo filosofiją A. Jasmanto slapyvardžiu. Poetinė žodžio jėga įgalina Maceiną ir filosofiniuose veikaluose pasiekti reto emocinio įtaigumo ir tuo pat metu reto išraiškos paprastumo. Maceinos veikalai yra prieinami ir tiems, kurie nėra studijavę filosofijos. Tačiau jį suprasti yra sunkiau negu skaityti. Ir abstrakčioms problemoms spręsti Maceina renkasi konkrečius personažus ( Didįjį Inkvizitorių, Jobą, A. Mickevičiaus Konradą, Solovjovo Antikristą ir kt.). Tai ne tik leidžia klausimą nagrinėti vaizdžiai, bet ir susieti jį su gyva tikrove. Žodžiai, pasakyti A. Maceinos savo mokytojo S. Šalkauskio adresu: “gyvenimo problema stovėjo jo mąstymo centre, ir jis sprendė ją pilnatvės šviesoje“2, pilnai gali būti taikomi jam pačiam. Žmogaus proto įvertintoje krikščioniškosios pilnatvės šviesoje Maceina ieško atsakymo į amžinąsias problemas, kad tuo būdu būtų suprasti mūsų laiko rūpesčiai.
______________________________________________________________________________
1 Arvydas...