Antano garšvos charakterio raida a škėmos romane balta drobulė

Lietuvių analizės
Analizė
 5
Microsoft Word 78 KB
9 puslapiai

Antanas Škėma – vienas geriausiu išeivijos prozininkų ir dramaturgų. Gimė 1910, lapkričio 29d. ( pagal metrikas 1911m.) Lodzėj, Lenkijoje. Mirė tragiškai, auto nelaimėje 1961 metais, JAV. 1921m grįžo į Lietuvą, kur netrukus išprotėjo jo motina. 1929 m. trumpai studijavo mediciną iš kurios išsinešė, anot jo paties, „meilę lavonams, kas ir šiandien atsiliepia mano kūryboje“. Vėliau Antanas Škėma bandė studijuoti teisę, dirbo Kauno, Vilniaus Valstybiniame teatre. 1944 metais pasitraukė į vakarus, kur gyvai dalyvavo meniniuose sambūriuose, teatro pastatymuose. Ten pasirodė pirmasis jo novelių rinkiniai „Nuodėguliai ir kibirkštys“ (1947), „Šventoji Inga“(1952). Juose jau ryškėja autoriaus polinkis į kraštutinumus, ironiją, vaizduojama tragiška žmogaus būklė klaikiame pasaulyje. Taip pat A.Škėma parašė dvi dramas: „Pabudimas“ (1956) ir „Žvakidė“ (1957), kurios susilaukė sėkmės, o „Žvakidė“ laimėjo laikraščio „Darbininkas“ skelbtą konkursą.
1958 m. išleidžiamas sėkmingiausias A.Škėmos veikalas – sąmonės srauto romanas „Balta Drobulė“. Jame analizuojamos individo sielos ir talento problemos plačiame šių dienų pasaulyje. Kūrinio struktūra yra gana moderni ir netradicinė. Įvykiai nechronologiški, o pagrindinės idėjos skleidžiamos paties Garšvos mintimis ir interpretacijomis. Pats veiksmas vyksta ne vienu metu – galima išskirti atskirus periodus: atsiminimai apie vaikystę, tėvus, jaunystė Kaune, pasitraukimas į Vokietiją ir gyvenimas JAV. Autoriaus sudarytame išdėstyme temos keičiasi gana staigiai ir nelauktai. Jas jungia tik nuoseklios „dabarties“ atkarpos esančios kiekvienos dalies pabaigoje, todėl tik perskaičius visą romaną galima suvokti protagonisto raidą.
Istorijos pradžia galima laikyti Garšvos vaikystę, kurią jis pats aprašo savo užrašuose. Pasakojimas sudarytas iš trumpų fragmentų, formuojančių vis kitus asmenybės bruožus. Ryškiai vaizduojama nejauki ir nevaikiška aplinka:

Žinoma, netrukus grubus tinkas sudžiūvo, skilo, krito ant grindų geometrinėmis figūromis. Šie netaisyklingi trikampiai, kvadratai, stačiakampiai buvo mano pamėgtieji žaislai (Balta Drobulė, p.91).

To laikotarpio gyvenimo pagrindu tampa laukimas. Tėvai, išėję dėstyti į mokyklą, palikdavo Garšvą užrakintą kambaryje:
Laukimas ateidavo netrukus. Jis atsistodavo šalia. Kaip rūpestinga pamotė. Šalta, griežta, teisinga, nepermaldaujama (Balta Drobulė, p.93).

Niūrios atmosferos pojūtis perduodamas simboliais: namą supusios pelkės, migla ir vienintelė svajonė – pelenė, vedanti Garšvą į kitą pasaulį, į savo pilį. Nelaimingos vaikystės atspindžiu...