Antanas vaičiulaitis svarbiausi kūrybos bruožai a zalatorius

Konspektas
 5
Microsoft Word 59 KB
6 puslapiai

Antanas Vaičiulaitis. Svarbiausi kūrybos bruožai (A. Zalatorius)


Intelektualinė proza Vaičiulaičiui svetima, - atvirai deklaruojamų tiesų jo prozoje nėra daug: abstraktūs samprotavimai – tik aisbergo viršūnėlės, kyšančios iš žaismingo, lakoniško ir poetiško teksto. Bet kūrinio gelmėje – potekstėje- jų rastume pakankamai. Todėl Vaičiulaičio kūryba tik iš pirmo žvilgsnio atrodo mažai problemiška. Iš tikrųjų – visur matome autoriaus susirūpinimą didžiaisiais būties klausimais, bet tas susirūpinimas neformuluojamas kaip išvada. Išvadas turime pasidaryti patys. Užvesti skaitytoją ant kelio ir palikti jį su visa atsakomybe už savo sprendimus – toks yra svarbiausias Vaičiulaičio principas.
Pagrindinis Vaičiulaičio kūrybos bruožas ir yra orientacija į amžinus, pastovius dalykus, nuvalytus nuo laiko apnašų, išgrynintus ir patikrintus. Autorius nesidrovi juos ginti, nors kai kam jie gali atrodyti nusibodę ir pasenę. Tai pasakytina ir apie moralines, dvasines vertybes – meilę, supratingumą, užuojautą, toleranciją, tikėjimą geraisiais žmogaus pradais,- ir apie patį rašymo būdą – aiškų, skaidrų, elegantišką stilių. Pastarajam rašytojas skiria ypatingą dėmesį: kūrinio meniškumas Vaičiulaičiui – pagrindinė sąlyga, duodanti teisę tam kūriniui funkcionuoti visuomenėje. Ir iš tiesų jo tekste estetinį pasigėrėjimą kelia taisyklingas ir švarus sakinys, prasminga metafora, muzikalus pasakojimo ritmas, išraiškingos detalės, didelis autoriaus pastabumas ir psichologinė nuovoka, graži spontaniškumo ir racionalumo dermė, pasireiškianti tiek kūrinio kompozicijoje, tiek bendroje meninio pasaulio sąrangoje.
Vaičiulaitis nevengia tiesiogiai ar netiesiogiai išreikšti savo pažiūros į pasaulį ir nebijo prisiimti už ją atsakomybės. Tiesa, paslapties, likimo, nežinomybės momentai Vaičiulaičio kūryboje irgi vaidina svarbų vaidmenį. Jis tai laiko aukštesnės valios reiškimosi sfera. Transcendentinis pasaulis jo kūryboje egzistuoja tomis pačiomis teisėmis kaip ir žemiškasis. Dėl to ne taip retai tekste pasirodo ano pasaulio vardai – Viešpats, Dievas, - turintys įvairiausias prasmes: nuo tradicinio liaudies kreipinio ar atsidūsėjimo iki kosminės ar mistinės galybės, prie kurios šliejasi, į kurią veržiasi paklydusi ir išvargusi jo herojų širdis. Pastaroji nuostata logiškai išplaukia iš Vaičiulaičio krikščioniškos pasaulėžiūros, didelių simpatijų katalikiškajai ideologijai.
Novelės.
Pagrindinis Vaičiulaičio kūrybos žanras. Rašytoją išorinis veiksmas domina mažiau nei herojų išgyvenimai ir nuotaikos, todėl Vaičiulaičiui dažnai užtenka neryškių fabulos kontūrų, kad apie...