Antanas škėma balta drobulė 13-os dalies analizė

Lietuvių analizės
Analizė
 5
Microsoft Word 32 KB
1 puslapis

Balta drobulė Balta Tai spalva, simbolizuojanti pasidavimą ir susitaikymą. O drobulė? is audeklas artimas mogui, juo apgobtas mogus palieka gyvųjų pasaulį. Tad kas gi ta balta drobulė? Gal tai netekusio gyvenimo vilties mogaus atsidavimas mirčiai? O gal jo pasidavimas gyvenimo upės tėkmei? {minties uolis}
Tryliktoji dalis pradedama pokalbiu tarp Garvos ir Elenos. Elena norėtų ivykti į Vilnių, pakeisti aplinką, (vėl) dirbti. Ji galvoja apie ateitį. O Antanas neturi ateities. Gyvendamas ia diena jis kovoja su vieniumo ir meilės, mirties ir aminybės problemomis. Antanas sutrikęs, kalba trumpai: Tu , Ir?, Tu jį paliktum?. Pagrindinis romano herojus trokta meilės, bijo netekti savo mylimosios Atleisk. <> Suprask., Ateik, a lauksiu. Jam nesmagu, kad viename kambaryje sėdi moteris, kuri lyg apsiarvavusi melsvu uklotu, ir beprotis. Tas beprotikumas jau darosi ir paprasta akimi pastebimas: įsirėusios poakių rauklės, nusvirę lūpų kampai, drebantys pirtai. Garva liečia savo veidą tais drebančiais pirtais. Jam baisu pačiam savęs. Garvai reikia atsisakyti Elenos dėl to, kad jis beprotis. Be to, jo poetikai sielai nereikalinga eimynika ramybė.
Jis tęsia pokalbį apie būtį: Bijau mirti, todėl geriu. Bijau mirti, todėl raau. Bijau mirti, ryju tabletes. Viskas vardan mirti. Antanas Garva visikai nesigėdi savo baimės mirčiai, ją pripaįsta.
Herojus kalba poeto Vaidilionio odiais jis lygina savo gyvenimą su ironikais mediais,...