Antanas škėma balta drobulė

Lietuvių analizės
Analizė
 5
Microsoft Word 129 KB
17 puslapiai

škėma balta drobulė analizė. škėma balta drobulė analizė. Antanas skema balta drobule skeveldros. Antanas skema balta drobule skeveldros. Skema balta drobule santrauka. Antanas skema romanas balta drobule kurinio analize. Balta drobule analize. A skema balta drobule santrauka.

ANTANAS ŠKĖMA (1911-1961)

Biografija. Kūryba. Asmenybė 1
Kūrybos ypatybės 3
Romanas „Balta drobulė" 4
Įžanga. 4
Žanras. 5
Pavadinimas. 5
Moto svarba 5
Temos ir problemos 6
Kompozicija. 6
Laikas ir erdvė 8
Pasakotojas. Pasakojimo būdas 9
Romano simboliai 10
Garšvos charakteristika 10
Liftininkas 10
Poetas. 12
Nevykęs šios žemės gyventojas (kalinys keltuve). 14
Įsimylėjęs. 15
Skeveldrų dėliotojas 17
Egzistencializmo žmogus 18
Apibendrinimas 19

Antanas Škėma - vienas žymiausių XX a. vidurio lietuvių prozinin¬kų ir dramaturgų. Savo kūryboje jis išreiškė katastrofų laikotarpio žmogaus pasaulėvoką - vertybių griūties, žmogaus vidinio suskili¬mo, baimės, grėsmės, nevilties išgyvenimus. Šiai krizinei patirčiai jis rado ir tinkamą meninę kalbą - suaižytą, daugiasluoksnę, ataustą metaforomis ir simbolinėmis nuorodomis.
Biografija. Kūryba. Asmenybė
Škėma, panašiai kaip ir Radauskas, yra jau miesto kultūros žmogus. Gimė Lodzė¬je (Lenkijoje), ankstyvąją vaikystę pralei¬do Lenkijoje, vėliau Rusijoje ir Ukrainoje. Po Pirmojo pasaulinio karo grįžusi į Lietu¬vą šeima kurį laiką gyveno Radviliškyje, paskui persikraustė į Kauną. Būsimasis rašytojas studijavo mediciną ir teisę Vy¬tauto Didžiojo universitete, lankė dramos teatro studiją, 1936 m. tapo Kauno, paskui Vilniaus dramos teatrų aktoriumi. Antrojo pasaulinio karo metais parašė pirmą pjesę „Julijana" (1943), kuri buvo pastatyta Vil¬niaus dramos teatre, tačiau priartėjus frontui premjera neįvyko. Pa¬sitraukęs į Vakarus dirbo įvairius fizinius darbus, vaidino ir režisavo išeivijos teatro trupėse, dalyvavo kultūrininkų sambūriuose. Išleido novelių ir apysakų rinkinius „Nuodėguliai ir kibirkštys" (1947), „Šventoji Inga" (1952), „Čelesta" (1960), romaną „Balta drobulė" (1958), dramas „Pabudimas" (1956), „Žvakidė" (1957). 1961 m. žuvo autokatastrofoje Čikagoje, grįždamas iš Santaros-Šviesos sambūrio suvažiavimo, kuriame vaidino savo paties režisuotoje Kosto Ost¬rausko pjesėje. Po mirties draugų išleistuose Škėmos „Raštuose", be minėtų kūrinių, dar išspausdinta pluoštas anksčiau neskelbtų dramų, apysaka „Izaokas", novelių, literatūros kritikos.
Asmenybė. Škėmos charakteris buvo sunkus. Maištingas būdas ir nepriklausoma laikysena išryškėjo dar mokantis Kauno „Aušros" gimnazijoje, kai būsimam rašytojui teko gal pirmą kartą nukentėti dėl savarankiškos nuomonės. Literatūros mokytojas paskyrė namų rašinį pa¬gal Jono Biliūno apsakymą „Be darbo" tema „Ar gerai padarė Laurynas Dūda pasikoręs?" Buvo duotas rašinio planas, pagal kurį...