Antanas škėma 1911-1961m

Lietuvių analizės
Analizė
 5
Microsoft Word 36 KB
2 puslapiai

Antanas Škėma (1911-1961m.)

Škėma – modernus vakarietiškas rašytojas, vienas įdomiausių išeivijos prozininkų ir dramaturgų. Jau pirmosios jo novelės liudijo, kad šis autorius pasuks kitokiu, savitu, kūrybos keliu ir įneš daug naujovių į pokario lietuvių literatūrą. Jo kūrybos kelias trumpas, tetrukiąs tik gerą dešimtmetį, o talentas skleidėsi labai nepalankiomis aplinkybėmis – Nepriklausomybės praradimo, karo, viena kitą keičiančių okupacijų metais. Su kitais likimo broliais – žemininkais, „bežemiais“, iš dalies ir su H. Radausku – jį sieja tas pats įsigyvenimas į moderniają Vakarų literatūrą ir filosofiją, drasus lietuviškos tematikos papildymas tarptautiniais kontekstais. Taip pat juos sieja panašus tradicinių vertybių žlugimo išgyvenimas, nenumalšinamas prarastos tikrumos ilgesys. Antaną Škėmą nuo kitų skiria jo vaizduojamo žmogaus, praradusio namus, aplinką, tradicinias vertybes, itin skausmingas egzistencijos tragizmo pojūtis.
Jo kūryba autobiografiška. Būdamas jautrus ir nervingas rašytojas pats skaudžiai išgyveno aplinkos priešiškumą, dažnai jautėsi prislėgtas, kartais net suabejodavo savo talentu. Jo kūryba sunkiai skynėsi kelią į skaitytoją, sukeldavo daug ginčų tarp kritikų, dėl neva per didelio sudėtingumo, ne patriotiškumo ar erotinio atvirumo. Per neilgą kūrybinį laikotarpį A. Škėma sukūrė kelis novelių rinkinius, keletą dramų, bet svarbiausias jo kūrinys – romanas „Balta drobulė“.
Romanas „Balta drobulė“ išsamiausias Xxa. žmogaus dienoraštis parašytas lietuvių kalba. Tai intelektualinis, psichologinis kūrinys, parašytas sąmonės srauto forma (sąmonės srautas – išplėtotas vidinis monologas, papildytas pasakotojjo komentarais). Sąmonės srautas padeda geriau atskleisti žmogaus jauseną, išgyvenimus svetimame pasaulyje.
Romane pavaizduotas žmogus, kurio pasaulis negražinamai subiro į skeveldras...