Anglijos bendroji teise

Teisės referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 68 KB
7 puslapiai

1. Bendroji teisė ir įstatymai
2. Nuorodos į konkrečius šaltinius:
2.1. Maksimaitis M. Užsienio teisės istorija. V., 2002
2.2. Glendon M. A., Gordon M. W., Osakwe C. Vakarų teisės tradicijos. V., 1993
2.3. http://www.pixi.com/~kingdom/common.html
2.4. http://www.commonlawreview.com
3. Tuo metu, kai tik pradeda kurtis Anglijos „bendroji teisė“ (pradžia laikomas 1066 metų Normanų užkariavimas), Europoje jau yra įvykęs bažnyčios skilimas (1054 m.), o po 30 metų prasideda pirmieji kryžiaus žygiai (1096 m.). Taip pat šiuo laikotarpiu kuriasi naujos Europos valstybės.
4. Precedentinės teisės kilmės vieta – XI amžiaus Anglija. Tuo laikotarpiu, siekiant centralizuoti valdžią, buvo sukurti karališkieji teismai greta veikusių bendrųjų teismų. Karališkieji teisėjai važinėdavo po šalį ir spręsdavo ginčus pagal vietos papročius. Grįžę į žiemos rezidenciją Londone analizuodavo skirtingus vietos papročius, juos lygindavo ir išrinkdavo protingiausius bei teisingiausius, kuriuos išvežiodavo po visą šalį. Taigi karališkieji teisėjai pradėjo taikyti visai šaliai bendras taisykles ir taip susikūrė bendroji teisė, kurios pagrindu susikūrė bendroji teisės tradicija. Anglijos bendroji teisė buvo sukurta karališkųjų teismų sprendimais, o ne įstatymais, kaip buvo kontinentinėje Europoje.
5. Trumpai apie teisę kuriančių institucijų raidą. Anglijos bendroji teisė atsirado dėl būtinumo, kurį nulėmė centralizuotas Vilhelmo Užkariautojo valdymas. Šios tradicijos atsiradimą paskatino vienintelis įvykis – 1066 metų normanų užkariavimas, padėjęs pagrindą unikaliai, „nerašytai“ konstitucijai ir užrašytiems, bet žodžiu perteikiamiems sprendimams. [2 šaltinis, 142 psl.] Vilhelmas Užkariautojas paliko iš esmės nepaliestą Anglijos teisę, kuri buvo įvairiausių vietos papročių visuma. [2 šaltinis, 144 psl.] 1086 m. Vilhelmo administracija parengė vadinamąją Paskutiniojo teismo dienos knygą – surašymą (Domesday Book), kurioje buvo inventorizuotos visos Anglijos žemės, ir tai sudarė sąlygas valstybei gauti daug didesnes metines pajamas. Vietinius klausimus spręsdavo grafysčių (shires) ir šimtinių (hundreds) teismai. Karalius spręsdavo tik ypatingus, su Karaliaus aplinkos žmonėmis susijusius teisminio pobūdžio ginčus [2 šaltinis, 145 psl.]
XII amžiuje Henrikas II reformavo valdymo sistema. [1 šaltinis, 204 psl] Buvo įsteigti 3 nauji teismai: iždo teismas, bendrųjų civilinių bylų teismas ir Karaliaus suolo teismas. Trys teismai įtvirtino centralizuotą teisminę valdžią. Jie posėdžiavo Vestminsteryje net ir tuomet, kai karaliaus nebūdavo. [2 šaltinis, 145-146 psl] Bendrosios teisės teismų...