Anatno miškinio eilėraščio analizė

Lietuvių analizės
Analizė
 5
Microsoft Word 29 KB
1 puslapis

Ant sopulių mums kraujas sukrešėjo. Ant sopulių mums kraujas sukrešėjo.

Antanas Miškinis yra poetas, tremtinys, todėl jo kūryboje atsispindi trėmimo išgyvenimų aspektų.Vienas iš tokių kūrinių yra eilėraštis ,,Iš gilumų šaukiamės“.
Eilėraščio pavadinimas nieko konkretaus nepasako apie kūrinio turinį, tačiau galime suprasti, jog kūrinys yra apie, pagalbos šauksmą nuo senų laikų. Tema yra apie žmonių vargą, Dievo šlovinimo ypatumus. Kūrinyje ypač pabrėžiama tikėjimo problema: jei esi tikintysis, ar tikrai sulauksi Dievo pagalbos? Lyrinis subjektas kalba daugiskaitos I asmeniu, žmonių vardu, tai išryškėja pirmoje eilėraščio eilutėje:

,,Ant sopulių mums kraujas sukrešėjo,
Pašiurpo nuo tylėjimo grubaus.“

Jis yra atviras, atskleidžia slaptas mintis, išlieja savo nuoskaudas. Nepaisant to, kad lyrinio subjekto išgyvenimai tikrai skaudūs, jis nepalūžta, tvirtybės semiasi iš tikėjimo:

,,Nors rankos buvo nuo darbų sukrupę,
Į viską mes žiūrėjom atlaidžiai
Nos valgėm duoną pelutinę rupią,
Bet puošėm auksu altorius gražiai.“

Eilėraštyje dominuoja laiko retrospektyva, tačiau paskutinėje strofoje atsispindi dabarties laikas:

,,Parkniumbame prieš Tavo rūstų veidą“

Kūrinio erdvė sava, vertikali, nes žmonių vargas sugretinamas su dievo apleidimu:

,,O Viešpatie, ar jau tikrai reikėjo
Mus šitaipos paniekint ir nubaust?“

Meninis vaizdas yra vizualinis, persipynęs su...