Alpės

Konspektas
 5
Microsoft Word 38 KB
2 puslapiai

Alpės – aukščiausia ir didžiausia Europos kalnų sistema. Yra Italijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Jugoslavijoje, Lychtenšteine. Driekiasi išgaubtu į š. v. lanku nuo Ligūrijos jūros pietvakariuose iki Dunojaus vidurupio lygumos rytuose. Plotas 220 000 km, ilgis pagal išorinį kraštą apie 1200 km, pagal vidinį apie 750 km, didžiausias plotis 260 km, didžiausias aukštis 4807m (Monblano kln.). Pietvakariuose, prie Genujos įlankos krantų, Alpės jungiasi su Apeninais. Pietiniai šlaitai nusileidžia į Po upės žemumą, vakariniai – į Ronos slėnį, šiauriniai pereina į Šveicarijos ir Bavarijos plynaukštes, rytiniuose – į Dunojaus vidurupio lygumą. Pietryčiuose, prie Savos aukštupio, Alpės jungiasi su Dinarų kalnais.Svarbiausios perėjos: Simplono (2005 m aukštyje, tarp Peninų ir Leponto Alpių ), Sen Gotardo ( 2108 m, Leponto Alpėse ), Brenerio (1371 m, tarp Ectalio ir Cilertalio Alpių ), D. ir M. Sen Bernaro ( Didysis – 2469 m, Peninų Alpių vakaruose; Mažasis – 2188 m, tarp Grajaus Alpių ir Monblano), Mon Senio (2083 m, tarp Kotijaus ir Grajaus Alpių ). Alpių kalnagūbrius ir masyvus skiria daugybė išilginių ir skersinių slėnių. Skersinis tektoninis slėnis tarp Bodeno ir Komo ežeras Alpes Dalija į 2 dalis: Vakarų ir Rytų. Vakarų Alpės aukštesnės už Rytų. Nuo Ligūrijos jūros į šiaurę eina Pajūrio, Kotijaus (aukščiausias – Monte Vizo k., 3841 m ), Grajaus (Gran Paradizo k., 4061 m ), Savojos Alpės; prie jų iš vakarų šliejasi Prancūzijos Klintinės Alpės ( Verkoro kalnagūbris ), Šveicarijos Priešalpiai. Į šiaurės rytus nuo Monblano k. eina dvi lygiagretės aukščiausių kalnų grandinės: šiaurinė – Berno (Finsterarhorno k., 4274 m ), Glaraus Alpės ir pietinė – Peninų ( Monte Rozos k., 4633 m ), Leponto Alpės. Vakarų Alpių kalnagūbriai išlenkti, asimetriški. Aukštikalniai sudaryti iš susiraukšlėjusių kristalinių uolienų (...