Alkaloidus kaupiantys augalai

Referatas
 5
Microsoft Word 58 KB
5 puslapiai

Turinys

Įvadas 4
1. Alkaloidų istorija 4
2. Alkaloidų fizinės ir cheminės savybės 5
3. Alkaloidai augalų pasaulyje 5
4. Alkaloidų turinčių žaliavų suskirstymas 6
5. Augalai turintys aciklinių grupės alkaloidų 6
6. Augalai turintys pirolizidino grupės alkaloidų 7
7. Augalai turintys piridino grupės alkaloidų 7
8. Augalai turintys chonolino grupės alkaloidų 8
9. Augalai turintys izochinolino grupės alkaloidų 9
10. Augalai turintys indolo grupės alkaloidų 10
11. Augalai turintys purino grupės alkaloidų 11
12. Augalai turintys steroidinių grupės alkaloidų 11
Išvada 13
Literatūra 14

Įvadas

Žodis alkaloidas yra kilęs iš dviejų žodžių: arabų kalbos žodžio “alkali” kas reiškia šarmas ir graikų kalbos žodžio “edos” – panašus. Tiksliai išvertus, tai būtų: panašus į šarmą junginis. Taip pirmą kartą sobadiliną pavadino vaistininkas V. Meisneris.
Alkaloidai tai sudėtingi organiniai junginiai randami augaluose. Pastebėta, kad dauguma jų randami labiau diferencijuotose augaluose ir kad sudėtiniai alkaloidai randami aukštesnės evoliucijos pakopą užimančiose augaluose. Alkaloidai augaluose būna druskų pavidalo ištirpę ląstelių sultyse. Alkaloidai tai nuodingosios medžiagos, plačiai naudojamos mokslinėje medicinoje kaip svarbi vaistų grupė. Jų druskos įvairių vaistų pavidalų veikia organizmą specifiškai: mažina kraujospūdį, slopina spazminius skausmus, stimuliuoja centrinę nervų sistemą.

1. Alkaloidų istorija
Žmonijos istorija nuo pirmų jos egzistavimo dienų yra susijusi su nuodais. Nuodingi augalai egzistavo dar prieš atsirandant Pirmajam žmogui. Pirmuoju augalu, turinčiu savyje narkotines medžiagas ir aprašytu gilioje senovėje, buvo aguona. Ją dar prieš 5 tūks. metų gydyme naudojo Šumerai. Žinomas gydytojas ir filosofas Hipokratas žinojo apie aguonų sulčių veikimą, o indėnai žinojo chinino žievės poveikį žmogaus organizmui. Viename iš seniausių medicininės literatūros šaltinyje – Egipto papiruse yra aprašyti nuodingieji augalai, kuriuos žmonės naudojo kaip nuodus, o vėliau išmoko pritaikyti juos vaistų gamybai. Jame yra minimi ir alkaloidai. Pirmasis medicininis preparatas, kurį ligoniui išrašė garsus mokslininkas ir medikas Paracelsas buvo iš opiumo. Jis dažnai naudodavo opiumą praktikoje ir vadino jį nemirtingumo akmeniu. Nemažiau garsus yra prancūzų mokslininkas Bone, kuris 1797 metais iš opiumo išgavo gryną alkaloidą – morfiną. Vėliau, tą patį padarė ir vaistininkas Zertiurneris, kuris ir pavadino morfiną sapnų dievo Morfėjaus vardu.
Devynioliktas šimtmetis yra gausus atradimų alkaloidų srityje 1818...