Algoritmai1

Referatas
 5
Microsoft Word 151 KB
20 puslapiai

TURINYS
1. ALGORITMAVIMO PAGRINDAI 3
1.1. Algoritmo samprata 3
1.2. Žodinis algoritmas 4
1.3. Algoritmo blokinės schemos elementai 5
1.4. Algoritmo blokinės schemos pavyzdys 8
1.5. Algoritmo “prasukimas” 11
1.6. Struktūrinio programavimo principai 13
1.7. Elementarios algoritmavimo stuktūros 14
1.8. Elementari algoritmavimo struktūra-kompozicija 15
1.9. Elementari algoritmavimo struktūra – alternatyva 17
1.10. Elementarios algoritmavimo struktūros-kartojimai 23
1.10.1. Elementari algoritmavimo struktūra CIKLAS WHILE 24
1.10.2. Elementari algoritmavimo struktūra CIKLAS REPEAT 26
1.10.3. Elementari algoritmavimo struktūra CIKLAS FOR 28
1.11. Struktūrinė ir nestruktūrinė programos 32
1.12. Paprogramės 40
1.13. Kai kurių charakteringų programavimo uždavinių algoritmai 48
1.13.1. Masyvo užpildymas atsitiktiniais skaičiais 48
1.13.2. Maksimumo ir minimumo ieškojimas masyve 50
1.13.3. Masyvo elementų rikiavimas didėjimo tvarka 52
1.13.4. Ciklinis sumavimas 54
1.13.5. Ciklinė daugyba 56
1.13.6. Vėliavėlių panaudojimas algoritmo keliams nustatyti 57
1.13.7. Polinomo šaknies radimas nurodyto taško aplinkoje 59
2. PROGRAMAVIMAS TURBO PASKALIU 62
2.1. Turbo Paskalio moduliai 62
2.2. Vartotojo moduliai 63
2.3. CRT-specialusis tekstinis režimas 67



PIRMA DALIS
1. ALGORITMAVIMO PAGRINDAI

1.1. Algoritmo samprata
Žmogus savo veikloje privalo išspręsti gausybę uždavinių. Jam gali talkinti kompiuteris, tačiau kiekvienam uždaviniui spręsti kompiuteris turi būti tinkamai užprogramuotas.
Kalbant bendrai, kiekvienas sprendėjas (vadinkime jį procesoriumi) privalo turėti paruoštą uždavinio sprendimo ALGORITMĄ.
ALGORITMU vadinama baigtinė nuoseklių veiksmų seka, kurią procesorius turi atlikti su pradiniais duomenimis, kad gautų uždavinio sprendinį.
Priklausomai nuo to, kas sprendžia uždavinį (kas yra uždavinio sprendimo procesorius), algoritmas gali būti pateikiamas įvairiai:
-kompiuterio mikroprocesoriui algoritmą reikia pateikti mašinine kalba (dvejetainis, aštuntainis arba šešioliktainis kodai), nes tik tokią kalbą supranta mikroprocesorius;
-žmogui, esančiam procesoriaus vaidmenyje, algoritmą galima pateikti daugelyje formų:
-teksto forma, t.y, programos , parašytos pseudo kodu, arba bet kuria, algoritmine kalba (paskalis, fortranas,, asembleris, mašininė kalba);
-grafine forma, t.y, blok-schemos arba struktūrogramos pavidalu.
Pirmiausia išsiaškinkime, kodėl pradėjom kalbėti apie žmogų kaip procesorių. Reikia priminti, kad kompiuteris pats dar nėra išsprendęs nei vieno uždavinio, o sprendžia uždavinį tik tuomet, kai žmogus...