Algirdo ir kęstučio užsienio politika

Istorijos referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 68 KB
7 puslapiai

Užsienio politika referatas. Referatas apie kestuti. Užsienio politika referatas. Referatas apie kestuti.

ĮVADAS

Didysis Lietuvos kunigaikštis Gediminas prieš mirdamas padalija savo valstybę sūnums: Kęstutis gavo vakarinę Lietuvos dalį su Trakais, Algirdas, jau valdęs Vitebsko kunigaikštiją, - Rytinę su sostine Krėvoje, Manividas – Kernavę, o guduose Slaniną, Narimantas įsitvirtino Pinske, Karijotas – Naugarduke, o Liubartas paveldėjo Volinę. Tėvui netikėtai mirus, 1341 – 1342 m. Jaunutis pasiskelbė visos Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.
Jaunutis neilgai teišsilaikė didžiojo kunigaikščio soste. Būdamas mažiau gabus už savo brolius, jis nesugebėjo palaikyti tvarkos, ir kiti broliai jo neklausė. Šiaurėje, kunigaikštis Algirdas nuo Livonijos kryžiuočių sėkmingai gynė Pskovą. Jis brovėsi net iki Možaisko, sudegindamas jo priemiesti. Tuo tarpu Kęstutis, kuris, valdydamas vakarinę Lietuvos dalį, tarytum stovėjo valstybės sienų sargyboje, saugodamas jas nuo vokiečių, didžiai susirūpinęs sekė nepaprastą kryžiuočių ruošimąsi karui su Lietuva. Pamatęs, kad Lietuvai gresia didžiausiais kryžiuočių pavojus, ir suprasdamas, kad Jaunutis nesugebės pavojaus atremti, Kęstutis, susitaręs su Algirdu, 1344 – 1345 m. žiemą užėmė Vilnių, pašalino Jaunutį iš didžiojo kunigaikščio sosto, duodamas jam valdyti kitas žemes.
Po perversmo, kurį Kęstutis įvykdė be kraujo praliejimo, didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu tapo Algirdas (1345-1377). Kęstutis tapo Algirdo padėjėju. Todėl netikslu kalbėti apie pilną diarchijos sistemą.
Gyvendami artimame sąlytyje ir pavojaus metu vienas antram teikdami pagalbą, abu broliai turėjo savo atskirus pagrindinius uždavinius: Algirdas – valdyti ir plėsti Lietuvos žemes Rytuose, o Kęstutis –ginti Lietuvą nuo vokiečių ordino puolimų.

LIETUVOS PADĖTIS VALDANT ALGIRDUI IR KĘSTUČIUI

Tuoj po perversmo reikėjo atremti kryžiuočių žygį. Ordinas, paskleidus dezinformaciją apie įsiveržimą į jo valstybę, žygį sustabdė, o lietuviai nusiaubė Livoniją. Nuolatinių kovų 1345 – 1347 m. iniciatyva ir persvara buvo Lietuvos pusėje, žygius rengė bei juose dalyvavo Algirdas ir Kęstutis kartu. Nuo jųdviejų santykių labai priklausė valstybės būklė. Šaltiniai rodo bendradarbiavimą ir susiklausymą, pabrėžia broliškus jausmus. Šie daug reiškė, bet svarbiausia buvo tai, kad, nesujungusi visų jėgų, LDK nebūtų atsilaikiusi gausiuose frontuose. Vykstant nuolatiniams karams su Ordinu ir konfliktams su Lenkija, buvo neįmanomas koks nors Kęstučio separatizmas. Jis būtų buvęs politine savižudybe.
Algirdas paveldėjo didelę valstybę bei įtemtus santykius su gausiais kaimynais. Išskirtini bent trys konfliktų ir karų arealai: pati Lietuva ir kitos LDK sritys –...