Alfredo maršalo ekonominis ugdymas

Referatas
 5
Microsoft Word 56 KB
5 puslapiai

ĮVADAS

Klasikinės ekonomikos atstovai daug dėmesio skyrė troškimų prigimčiai ir įvairiems jų šaltiniams, tačiau, sukaupę išsamesnių žinių apie ekonominę sistemą ir jos veikimo mechanizmą, mes vis mažiau ir mažiau dėmesio skiriamegalutiniams tikslasm, kuriems skirta ekonominė veikla. Paskutiniame XIXa.tredždalyje ekonominė kapitalizmoapologetika įgavo naują pobūdį ir naujas kryptis. Aštrėjanti klasių kova ir marksizmo paplitimas buvo tie veiksniai, kurie lėmė vulgariosios buržuazinės politinės ekonomijos raidą XIXa.antroje pusėje ir Xxa. Pradžioje. Buržuaziniams ekonomistams iškilo pagrindinis uždavinys pamėgti marksizmą. Marksizmui priešiškų apologetinių teorijų atsirado taip pat Anglijoje ir Jungtinėse Valstijose, kur sparčiai augančio imperalizmo ir monopolijų interesai kėlė naujus uždavinius byržuazinei politinei ekonomijai. Sparčiai besivystantis Anglijos ir JAV imperalizmas, monopolijų ekonominės galios stiprėjimas iškėlė naujus uždavinius ir šių šalių buržuazinei politinei ekonomijai. Dauguma ekonomistų dažnai buvo kritikuojami už tai, kad rėmėsi išimtinai pinigų suteiktu malonumu ir malonumu, kuris atsiranda nuslūgus skausmui ar kokiam nors kitam nemalonumui. Gana įdomu, kad Alfredas Maršalas, žymiausias XIXa. pabaigos – XXa. pradžios anglų ekonamistas, nebuvo nusistatęs prieš tokį požiūrį.

Alfredo Maršalo ekonominiai požiūriai

A.Maršalas (1842 - 1924) – anglas, Kembridžio mokyklos politinėje ekonomikoje įkūrėjęs, kurio vardas glaudžiai siejamas su ekonomikos teorija. 1890 m. jis išleido darbą “ Politinės ekonomikos principai”, kuris tapo ekonominio išsilavinimo pagrindu iki 1940m. Ilga ir galinga A.Maršalo darbų įtaka susijusi su jo teorijos požiūrio kompromisiniu apibendrinimu.
Atiduodamas pagarbą klasikinei politinei ekonomikai, A.Maršalas pripažįsta, kad turtas yra ekonomikos mokslo objektas. Tačiau jeigu kiti ekonomistai analizavo nacijos gamtos turtus ir jų grąžinimo išteklius, tai A.Maršalą visų pirma domino turtai ir pinigai, todėl, kad jo nuomone, tai vienintelis būdas keisti žmonių veiklos motyvus.
Jis rašo, “…didžiausias ūkinės veiklos stimulas yra noras gauti už tai atlygį. Vėliau jis gali būti išleistas egoistiškiems kilniems arba negrįžtamiems tikslams – būtent čia pasireiškia žmogaus būdo visapusiškumas. Tačiau sužadinantis motyvas yra nustatytas pinigų kiekis. Ir todėl pagrindiniai ūkinės veiklos motyvai gali būti manipuliuojami pinigų kiekiu”.
Tokiu būdu, mes matome Alfredo Maršalo makroekonomikos problemų tyrimų perėjimą prie mikroekonomikos, prie sužadinančių žmogaus veiklos tyrimo, kas sudaro vieną iš...