Alfonso nykos-niliūno prarasties filosofija keletas poetinio aš aspektų

Lietuvių rašiniai
Rašinys
 5
Microsoft Word 49 KB
4 puslapiai

Alfonso Nykos-Niliūno prarasties filosofija. Keletas poetinio „aš“ aspektų

Literatūros studijos atsiskleidžia kaip tam tikrų mąstymo apie literatūrą
formų pavyzdys, keliantis teksto perskaitymo galimybės klausimą. Tačiau, ar
įmanoma konkretizuoti, t.y. apibrėžti, tas galimybes? Jeigu orientuosimės į
klasikinius filosofijos modelius, turbūt atsakysime, kad kiekviena galimybė
yra savaime apibrėžta ir nurodo tam tikrą teksto analizės aspektą. Tokiu
atveju tampame modelio, arba sukonkretintos galimybės, nurodymų
vykdytojais. Tiesa, tikriausiai turėtume džiaugtis galimybe pasirinkti, juk
filosofai pateikė ne vieną, o daugybę teksto mąstymo būdų. Taigi, bet
kuriuo atveju mūsų laisvę ar nelaisvę išsako tai, kaip mes šias sąvokas
suvokiame. Atrodo, kad orientuojamės tik į save t.y. į savo norus. Tačiau
ką pirmiau pažįstame tekstą ar modelį? Ar tekstas nurodo perskaitymo būdą,
ar modelis apibrėžia teksto kalbėjimo galimybę? Atrodo, tiktų abu panašiais
atvejais vartojami žodeliai – “taip” ir “ne”. Juk esame laisvi pasirinkti.
Neabejojame, kad intelektualinė erudicija dažnai yra vienintelė teksto
perskaitymo galimybės nuoroda. Ji leidžia varijuoti teksto informacija. Ne
veltui kalbama apie teksto perskaitymo būdų begalybę. Atrodo, jog ir vėl
orientuojamės į save – tekstui visuomet pritaikome savo žinojimą. Ar
įmanoma tokiu atveju teksto ir skaitančiojo komunikacija? Privalome
priversti tekstą prabilti ar tiesiog turime pasakyti jam tai, ką žinome
patys. Stigdami tam tikrų žinių, nesuprastume teksto kalbos. Tačiau ar
teisingas yra teksto suvokimas, kai “primetame” jam savo žinojimą?
Šiuo atveju pats klausimas diktuoja vienintelį galimą atsakymą – teksto
suvokimas, grįstas intelektualine skaitančiojo erudicija, yra individualus,
arba asmeninis.Vadinasi, bet kuris filosofų siūlomas teksto perskaitymo
modelis sukuria objektyvią teksto kalbėjimo ir jo suvokimo erdvę. Tačiau ar
tai reiškia, kad toks teksto suvokimas yra teisingas? Jis pagrįstas
konkretaus metodo tiesa, taigi yra teisingas tiek, kiek teisingas pats
metodas. Tad teksto suvokimo ribą nustato ne mūsų asmeninis intelektualinis
pasirengimas ir intuicija, t.y. ne mūsų asmeninė, bet konkretaus modelio
tiesa. Todėl pasidaro labai svarbu, ką pirmiau pažįstame – tekstą ar
modelį; ar tekstas siūlo suvokimo būdą, ar modelis primeta jam objektyvų
žinojimą?
Negalime teigti, kad tuomet visiškai išnyksta subjektyvumas. Jis
pasireiškia, tarkim, pasirenkant modelį.

Savo teksto perskaitymo modelį dažnai nurodo pats autorius – jo estetinės
pažiūros,...