Aleksandras stulginskis

Istorijos referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 117 KB
15 puslapiai

Aleksandras stulginskis referatas. Aleksandras stulginskis referatas.

Aleksandro Stulginskio jaunystės dienos

1885m. vasario 5d. Žemaitijoje, Kutalių kaime, Kaltinėnų valsčiuje (Šilalės raj.), bežemių valstiečių Marijonos (Vadeikaitės – mergautine pavarde) ir Domininko Stulginskių šeimoje gimė sūnus Aleksandras. Tėvai, vienas su kitu susipažinę tarnaudami darbininkais Kražių valsčiuje, Tomkiuose, kumečiavo įvairiuose dvaruose. Vėliau jie išsinuomojo Kutalių kaime 12 – 15 ha dydžio ūkelį ir dvarui ne tik turėdavo atsilyginti pinigais, bet ir atlikti įvairias prievoles, atidirbti su savo arkliais.
Aleksandras buvo pagrandukas didelėje 12 vaikų (iš jų net dešimt užaugo) šeimoje. Vyresnieji jau buvo įmitę vyrai ir moteriškos, sesuo ištekėjo, kai Aleksandras dar vaikščiojo stačias po stalu.
Netrukus tėvai surado didesnį (20 ha) ūkį Bytaučiuose, netoli Kaltinėnų – Laukuvos vieškelio, o trims broliams tapus tikriems darbininkams, išsinuomojo 100 ha dydžio Pivininkų dvarą. Už naudojamą žemę savininkas pareikalavo kasmet atiduoti pusę derliaus. Galima teigti, kad Stulginskių šeima po truputį prasigyveno: vaikams darbai buvo griežtai paskirstyti ir mažiausiajam – Aleksandrui buvo pavestas lengviausias – ganyti žąsis.
Vėliau tėvas, Aleksandro broliams emigravus į JAV, išsinuomavo mažesnį, Pykaičių, dvarą, vėliau – bemaž 20 ha ūkį Pusausalio kaime. Suktasi vi apie Kaltinėnus, kol vėl grįžta į Pivininkus. Aleksandras dirbo visus ūkio darbus, kaip ir kiti šeimos nariai.
Nors tėvai jaunystėje šeimoje bandė kalbėti lenkiškai, tačiau vaikai kalbėjo žemaitiškai, ir šeimoje lenkų kalba neįsigalėjo. Vaikai mokėsi skaityti žemaitiškai vienas nuo kito, ir Aleksandras, eidamas septintus metus, jau skaitė namiškiams ir kaimynams lietuviškas knygutes. Netrukus tėvas atidavė mokytis Aleksandrą ir brolį Kazį Kaltinėnų “daraktorkai”, kuri, tiesa, ir pati rašyti nemokėjo.
Tuo metu Kaltinėnų valsčiuje buvo tik viena mokykla, ir tėvas atidavė į ją vienintelį iš šeimos – Aleksandrą. Kartu su penkiasdešimčia vaikų jis pradėjo krimsti rusų kalbą, nes tuo metu steigti lietuviškų mokyklų caro valdžia neleido. Mažasis Aleksandras mokėsi labai gerai, dailiai rašė, puikiai sprendė aritmetikos uždavinius ir po trejų metų gerai išlaikė pradinės mokyklos egzaminus Kražiuose.
Tačiau toliau tėvas mokytis neleido – trūko pinigų. Kaltinėnų mokytojas įsidėmėjo dailią Aleksandro rašyseną, pakvietė jį dirbti Kaltinėnų valsčiaus raštinėje raštininko padėjėjo pagalbininku.
1900m. mirė Aleksandro motina. Nuobodus perrašinėtojo darbas neteikė jokių vilčių, o mamos mirtis, atrodė, visai atitolino viltis toliau mokytis.
Tačiau tuomet...