Aleksandras

Konspektas
 5
Microsoft Word 45 KB
3 puslapiai

ALEKSANDRAS

Aleksandro (1492 - 1506 m.) išrinkimas didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu
Lietuva nebuvo patenkinta bendru Lietuvos ir Lenkijos valdovu iki pat Kazimiero mirties, todėl per paskutinius trejus metus (1490 – 1492 m.)Kazimieras savo vietininku Lietuvoje laikė sūnų Aleksandrą. Šis neturėjo jokio juridinio titulo, bet, kaip valdovo sūnus, buvo faktiškas jo atstovas ir vadovavo visam valstybės gyvenimui. Kazimierui 1492 m. mirus Gardine, Lietuvos ponai tuojau sušaukė seimą ir savo didžiuoju kunigaikščiu išrinko Aleksandrą. Lenkams jie pranešė, kad Kazimieras mirdamas paliko testamentą, kuriuo Lietuvai valdovu paskyrė Aleksandrą, o Lenkijai – jo vyresnįjį brolį Joną Albrechtą. Esą, jie įvykdė velionio valią ir turi viltį, kad ją įvykdys ir lenkai. Lenkai šiuo lietuvių žingsniu buvo labai nepatenkinti, nes vėl norėjo bendro valdovo. Tačiau nebuvo kitos išeities ir savo karaliumi jie išrinko lietuvių siūlomą Joną Albrechtą. Taip Lietuva vėl atsiskyrė nuo Lenkijos. Jonas Albrechtas titulavusi ir didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu, bet iš tikrųjų jis Lietuvoje neturėjo jokios valdžios ir abi valstybes rišo tik tradicinė sąjunga. Bet Aleksandro viešpatavimo pradžioje Lietuva, pradėjusi sunkų karą su Maskva, ėmė ieškoti lenkų paramos. Lenkai iš savo pusės ėmė reikalauti atnaujinti senus susivienijimo dokumentus, todėl ryšys su Lenkija vėl buvo atnaujintas. Kai mirė Jonas Albrechtas, lenkai savo karaliumi išsirinko Aleksandrą. Taip abi valstybės vėl atsidūrė vieno valdovo valdžioje. Nuo to meto jos jau visą laiką, iki pat valstybės pabaigos, buvo valdomos vieno valdovo. Tad Aleksandras buvo paskutinis Lietuvos valdovas, ją valdęs atskirai nuo Lenkijos.
1494 m. taika
Kazimierui viešpataujant, Maskvos kunigaikštis Jonas III vengė karo su Lietuva, bet po Kazimiero mirties jis užėmė nemaža Lietuvai paklusnių pakraščio kunigaikštysčių. Aleksandras nusprendė tą pavojingą priešą palenkti giminyste, todėl jis pasipiršo jo dukteriai Elenai. Bet Jonas III sutiko leisti dukterį padarius taiką. Po ilgų derybų, 1494 m. pagaliau buvo padaryta taika; buvo sutarta, kad abi valstybės pasilieka sau tai, ką buvo valdžiusios taikos sudarymo...