Akmuo lietuvių liaudies dainose raudose giesmėse

Muzikos analizės
Analizė
 5
Microsoft Word 46 KB
4 puslapiai

TURINYS

1. ĮVADAS…………………………………………………………………3

2. AKMUO…………………………………………………………………4

3. IŠVADOS…………………………………………………………………9

4. LITERATŪRA…………………………………………………………10
ĮVADAS

Lietuva- dainų šalis. Jau nuo senų laikų mūsų protėviai gyveno lydimi muzikos. Jų gyvenimas buvo tarsi muzika. Nei viena šventė neapsieidavo be dainų. Šį senolių sukaupotą turtą mes turime ir dabar, tik nebe taip jį vertiname. Tačiau lietuvių liadies dainos yra turtingos savo įvairumu. Galime pasigirti turintys dainuojamąją tautosaką, liaudies lyriką, darbo dainas, kasmetinių papročių dainas, piršlybų ir vestuvių dainas, karo, priespaudos ir pasipriešinimo dainos, raudas, giesmes, vaikų, meilės bei jaunimo dainos, taip pat našlaičių ir šeimos dainos.
Negalime nepastebėti to, kad lietuvių kliaudes dainos pilnos metaforų, epitetų, palyginimų, mažybinių bei malonybinių žodžių. Jos taip pat yra nepaprastai poetiškos, švelnios ir pilnos džiaugsmo bei svajonių. Pats svarbiausias lietuvių liaudies dainų bruožas – žodžių ir melodijos vienovė. Ir žodžiai, ir melodija beveik visada atitinka dainos turinį, idėją bei nuotaiką. S. Stanevičius taip pat tvirtino: „Daina be natos, rodos, man esanti kaip kūnas be dūšios arba, žodžiais pirmosios dainos sakant, akmuo be kraujo“.

Savo darbe panagrinėsiu kokią reikšmę akmuo turi lietuvių liaudies dainose, giesmėse, raudose.

AKMUO

Atskiros lietuvių liaudies dainos, raudos ar giesmės apie akmenį nerastume, tačiau dažnai galime išgirsti jį minint. Jau nuo senų laikų akmens reikšmė buvo neabejotina ne tik dainose bet ir sakmėse, kitaip tariant baltiškoje kultūroje.
Tačiau visų pirma įdomu būtų panagrinėti pačią lietuvių liaudies dainuojamąją tautosaką, kuo vieni žanrai skiriasi nuo kitų, išskiriamieji jų bruožai ir pan. Taigi, galima pradėti nuo to, kad į liaudies kūrybą ne visada buvo žiūrima kaip į vertybę, kažkada ji buvo laikyta atgyvena. Dėmesys lietuvių liaudies dainoms atsirado pradėjus tyrinėti pačią lietuvių kalbą. Mažosios Lietuvos evangelikų kunigas Pilypas Ruigys 1747 m. parašė lietuvių kalbos žodyną, ir į jį įdėjo tris dainas, kad pailiustruotų kalbos senumą bei skambumą. Tautosakos kūriniai, ir ypač dainos, būdavo atliekamos tam tikru metu ir tam tikroje situacijoje, kurios susijusios su gamtos ciklu bei su žmogaus darbų tikslu, asmeninio gyvenimo įvykiais. Dėl šios priežasties dainos skirstomos į tokias temines...