Aids problema Lietuvoje ir europoje

Medicinos referatai
Referatas
 5
Microsoft Word 71 KB
7 puslapiai

TURINYS

Įvadas3
Bendruomenės aprašymas4
Poreikių analizė5
Situacija Lietuvoje ir Europoje6
Dokumentai susiję su problema9
Tarpsektorinė komanda9
Strateginis planas10

ĮVADAS

ŽIV - žmogaus imunodeficito virusas. Dauginasi tik žmogaus organizmo ląstelėse. ŽIV - retrovirusų (lot. retro - atgal) šeimos atstovas. Šios grupės virusams būdinga atvirkštinė transkripcija. Retrovirusų sintezės seka: RNR DNR RNR baltymas.
ŽIV genetinė medžiaga yra RNR. Patekus virusui į ląstelę šeimininkę, viruso fermentas - atvirkštinė transkriptazė, pagal viruso RNR (kaip pagal matricą), sintezuoja atitinkančią jai DNR molekulę. Po to virusinė DNR patenka į ląstelės branduolį ir įsiterpia (integruojasi) į žmogaus chromosominę DNR (ši forma vadinama provirusine DNR). Pagal šią DNR sintezuojama RNR ir toliau vyksta viruso replikacija. Viruso genomo sintezei (iš DNR į RNR) būdingos klaidos, todėl net tame pačiame organizme gali būti daug ŽIV mutacijų. Viruso gebėjimas mutuoti ir viruso dalelių sintezės klaidos yra viena iš priežasčių, kodėl mokslininkai negali sukurti veiksmingos vakcinos prieš ŽIV, kuris sukelia AIDS.
AIDS (angl. acquired immune deficiency syndrome, „įgytasis imuninio nepakankamumo sindromas“) – neišgydoma infekcinė liga, sukeliama žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV).
Liga, kurią sukelia ŽIV, pavadinta AIDS (angl. Acquired Immune Deficiency Syndrome) - įgytas imuniteto nepakankamumo sindromas. Tai ligų ir sindromų kompleksas, atsirandantis susilpnėjus žmogaus imuninei sistemai. Iš visų, imunitetą silpninančių priežasčių, labiausiai imuninę sistemą naikina ŽIV.
ŽIV yra sunkiai aptinkamas organizme, todėl užsikrėtimui nustatyti naudojami metodai, nustatantys antikūnus prieš ŽIV, arba sudėtingi virusologiniai tyrimo metodai, kuriais nustatoma ŽIV genetinė medžiaga DNR arba RNR. Antikūnai užsikrėtusio asmens organizme randami nuo užsikrėtimo momento praėjus nuo keturių savaičių iki kelių mėnesių. Žmonės, kurių organizme aptinkamas ŽIV, vadinami infekuotais. Žmogus, užsikrėtęs ŽIV, iš karto nesuserga AIDS. Pirmieji AIDS ligos požymiai pasireiškia po penkerių ar net dešimties metų, kai virusas smarkiai pažeidžia imuninę sistemą.
Šiuo metu žinomi du žmogaus imunodeficito viruso tipai, 1983 m. atrastas pirmasis ŽIV-1, o 1986 m. - antrasis ŽIV-2. Europoje tarp ŽIV užsikrėtusiųjų dažniausiai vyrauja ŽIV-1 tipas. Jie skiriasi tuo, kad ŽIV-1 tipo sukelti klinikiniai požymiai yra sunkesni, nei ŽIV-2 tipo. Užsikrėtimas ŽIV-1 tipo virusu neapsaugo nuo užsikrėtimo kitu viruso tipu, todėl yra asmenų, užsikrėtusių abiem viruso tipais, ypač...