Agroekologijos sąvoka

Referatas
 5
Microsoft Word 74 KB
8 puslapiai

Turinys


Įvadas2
Ekosistema 3
Ekosistemų klasifikavimas4
Agroekosistema5
Produkcinis procesas6
Agroekologijos samprata7
Pagrindiniai agroekologijos principai ir tikslai9
Ekologinis ūkininkavimas 11
Išvados12
Naudoti informacijos šaltiniai13

Įvadas

Sąvoką ekologija pirmą kartą panaudojo vokiečių zoologas Ernestas Hekelis 1866 m. savo veikale „Bendroji organizmų morfologija“ gyvųjų organizmų „naminei buičiai“, jų santykiams su aplinka apibūdinti. Šiandien palyginti jauna, bet sparčiai besivystanti ir labai reikšminga gamtos mokslo šaka – ekologija tiria organizmų gyvenimo sąlygas, jų tarpusavio ryšius ir santykius su organizmus supančia abitine aplinka – oru, vandeniu, dirvožemiu, šviesa, šiluma ir kt. Vėliau, besivystant ir kitom biologijos šakoms atsirado dar viena ekologijos šaka – agroekologija. [1, 8psl.]
Nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio pradžios jau visame pasaulyje pradėjo plisti ekologinės ir tausojančios žemdirbystės idėjos. Alternatyvių ūkininkavimo būdų diegimą skatino visame pasaulyje stiprėjantis susirūpinimas aplinkos apsauga, paieška palankesnių kaimo ekonominių ir socialinių problemų sprendimo būdų, sveikatos problemos, aštuntojo dešimtmečio pradžioje prasidėjusi naftos krizė ir dėl to brangstančios žaliavos, energija bei pašarai. Aštuntajame dešimtmetyje išsivysčiusių šalių žemės ūkyje didėjo perprodukcija, buvo liberalizuojama žemės ūkio produktų rinka. Iškilo ir nauja grėsmė gamtai - genų inžinerijos metodų taikymas žemės ūkio bei maisto produktų gamyboje. Visa tai vertė stiprinti ir vienyti viso pasaulio žemės ūkyje plintančius ekologinius judėjimus.
Tarptautinė ekologinės žemdirbystės judėjimų federacija – IFOAM, įkurta Paryžiuje 1972 m., šiuo metu jungia apie 600 organizacijų iš daugiau, kaip 100 pasaulio šalių. Per pastaruosius 10 metų plotai Vakarų Europoje, kuriuose ūkininkaujama ekologiškai, vidutiniškai padidėjo daugiau nei 10 kartų. ( 3)
Šiuo metu Žemėje apie 35 proc. yra užimta ariama žeme bei ganyklomis. Todėl žmogaus veikla šiose sistemose ir siekimas jas išlaikyti pastoviomis tampa labai svarbiu ekologiniu faktoriumi. (3) Visa tai rodo, kad agroekologijos mokslas yra ypatingai aktualus.
Šiame darbe aptariama ekosistema, ekosistemų klasifikavimas, agroekosistema, produkcinis procesas, agroekologijos samprata, pagrindiniai agroekologijos principai ir tikslai, ekologinis ūkininkavimas.
Ekosistema

Ekologijoje ekosistema – funkcinė gyvųjų ir negyvųjų aplinkos elementų, kuriuos jungia tarpusavio ryšiai, medžiagų apykaitos bei energijos pasikeitimo procesai, sistema.
Tai...